Iš Kolyma.lt Wiki.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Sovietmečio suskirstymas

1922–1991 m. oficialus Rusijos valstybės pavadinimas buvo Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjunga (sutr. SSRS, rus. Союз Советских Социалистических Республик, sutr. CCCP). Sovietinėje lietuvių terminijoje buvo naudojamas terminas „Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga“ (TSRS).

Iki sovietinės santvarkos žlugimo 1991 m. mažiausias Rusijos administracinis vienetas buvo apylinkė (rus. сельсовет, сельский совет). Kelios apylinkės sudarė rajoną (rus. район), keli rajonai – sritį (rus. область), kraštą (rus. край) ar autonominę respubliką (rus. автономная республика), o pastarieji – sąjunginę respubliką (rus. союзная республика), kuri buvo didžiausias administracinis Rusijos valstybės vienetas.[1] 1956–1990 m. Rusijoje buvo 15 sąjunginių respublikų.

Vad. „autonominiai“ teritoriniai dariniai 1989 m.

Be to, keli kurios nors srities, krašto ar respublikos rajonai dar galėjo būti papildomai apjungiami į autonominę apygardą (rus. автономный округ) ar autonominę sritį (rus. автономная область). Pastarieji dariniai buvo pavaldūs atitinkamai sričiai, kraštui ar respublikai.

Mažesnės sąjunginės respublikos – Estijos SSR, Latvijos SSR, Lietuvos SSR, Moldavijos SSR, Gruzijos SSR, Armėnijos SSR ir Azerbaidžano SSR – neturėjo nei kraštų, nei sričių, jos buvo dalinamos iškart į rajonus. Likusios respublikos (išsk. Rusijos SFSR) buvo dalinamos į sritis ir tik po to į rajonus ir apylinkes.

Sąjunginių respublikų, kuriose gyveno kiek gausesnės tautinės mažumos, sudėtyje buvo autonominių respublikų ir autonominių sričių – Gruzijos SSR buvo dvi autonominės respublikos ir viena autonominė sritis, Azerbaidžano SSR – viena autonominė respublika ir viena autonominė sritis, Uzbekijos SSR – viena autonominės respublika, Tadžikijos SSR – viena autonominė sritis.

Įvairiausias administracinis suskirstymas buvo didžiausioje sąjunginėje respublikoje – Rusijos SFSR[2]. 1991 m. joje buvo visų rūšių administracinių vienetų: 16 autonominių respublikų, 5 autonominės sritys, 10 autonominių apygardų, 6 kraštai, 49 sritys. Visi šie dariniai po to buvo dalinami į rajonus ir apylinkes.

SSRS-1989-admin.jpg
Administracinis suskirstymas 1989 m.

Dabartinės Rusijos suskirstymas

Federacijos subjektai

Rusijos Federacijos[3] teritorija administraciškai skirstoma į federacijos subjektus. Yra 5 federacijos subjektų tipai:

  • Respublika (rus. республика) – jų yra 21.
  • Kraštas (rus. край) – jų yra 9.
  • Sritis (rus. область) – jų yra 46.
  • Federalinės reikšmės miestas (rus. город федерального значения) – jų yra 2.
  • Autonominė sritis (rus. автономная область) – jų yra 1.
  • Autonominė apygarda (rus. автономный округ) – jų yra 4.

Federacijos subjektai yra dalinami iš vienos pusės – į administracinius vienetus, iš kitos – į municipalinius darinius.

Administraciniai vienetai

Administracinis vienetas – vidinė federacijos subjekto teritorijos dalis, turinti savo nustatytas ribas, pavadinimą, administracinį centrą. Į jį įeina viena ar kelios gyvenamosios vietovės. Pagrindiniai administracinių vienetų tipai yra rajonai (apskritys), apylinkės (kaimiškosios apygardos, valsčiai). Gyvenamųjų vietovių tipai – kaimai, gyvenvietės (kaimiškosios, vasarnamių, kurortinės, priemiesčių), miesto tipo gyvenvietės, miestai, miestų rajonai.

Municipaliniai dariniai

Rusijoje yra 5 municipalinių darinių tipai:

  • Kaimo gyvenvietė (rus. сельское поселение) – municipalinio darinio tipas, jungiantis bendroje kaimiškojoje teritorijoje esančias vieną ar kelias gyvenamąsias vietoves: gyvenvietes, kaimus, kišlakus, aūlus ir kt. 2012–01–01 Rusijoje buvo 18883 kaimo gyvenvietės.
  • Miesto gyvenvietė (rus. городское поселение) – municipalinio darinio tipas, miestas arba gyvenvietė, kurių gyventojai vietos savivaldą įgyvendina tiesiogiai ar per renkamus vietinės valdžios organus. Miesto gyvenvietės, kurios nėra miesto apygardos, yra municipalinių rajonų sudėtyje. 2012–01–01 Rusijoje buvo 1711 miesto gyvenviečių.
  • Municipalinis rajonas (rus. муниципальный район) – municipalinio darinio tipas. Municipalinis rajonas apjungia kelias kaimo ir/ar miesto gyvenvietes bei tarp jų esančias (jei jų yra) tarpgyvenvietines teritorijas. 2012–01–01 Rusijoje buvo 1821 municipalinis rajonas.
  • Miesto apygarda – (rus. городской округ) — municipalinio darinio tipas – miesto gyvenvietė, kuri neįeina į municipalinio rajono sudėtį; jos savivaldos organai turi ir municipalinio rajono, ir gyvenvietės įgaliojimus. 2012–01–01 Rusijoje buvo 517 miesto apygardų.
  • Federalinės reikšmės miesto vidaus teritorija – (rus. внутригородская территория города федерального значения) — municipalinio darinio tipas, egzistuojantis nuo 2006 m. Maskvoje ir Sankt-Peterburge. Turi ribotą savivaldą. Maskvoje yra 146 vidiniai miesto municipaliniai dariniai (125 municipalinės apygardos (rus. муниципальный округ) ir 21 gyvenvietė (rus. поселение)), Sankt-Peterburge — 111.



  1. Pilnas oficialus sąjunginės respublikos pavadinimas buvo „Sovietinė Socialistinė Respublika“ (sutr. SSR, rus. Советская Социалистическая Республика, sutr. CCP). Sovietinėje lietuvių terminijoje buvo naudojamas terminas „Tarybų Socialistinė Respublika“ (TSR).
  2. Ši sąjunginė respublika turėjo ypatingą pavadinimą – „Sovietinė Federatyvinė Socialistinė Respublika“.
  3. Nuo 1991 m. oficialus Rusijos valstybės pavadinimas yra „Rusijos Federacija“ (rus. Российская Федерация).