Iš Kolyma.lt Wiki.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Aleksandras Juška

Vėlė

Prabėgo gyvenimo auštantis rytas,
Tremtyje toli nuo namų,
Lyg žiedas jaunystė per anksti nuvyto
Tarp kamerų sienų drėgnų.

Mes ėjom per tundrą, palinkę nuo vėjo,
Konvojų žiaurių genami.
Ne vieni suklupę čia galvas padėjo, 
Minėjo namus mirdami.

Mums šiaurės pašvaistė ir mirksinčios žvaigždės
Nušviesdavo vargo kelius,
Bekraščiai sniegynai su speigračio skraiste
Uždengdavo brolių kapus.

Šiandiena tie smurto verpetai nurimo,
Bet liko kraujuota žaizda.
Šiaurės sniegynuose žuvusių brolių
Klajoja vėlė nekalta.

Sudie, Čiukotka [1]

Sudie, Čiukotka, amžinai ledinė,
Kalnais granito iškilusi aukštai,
Ir tundra nyki, pašvaistėj sidabrinė, 
Slepianti klastingą tylą amžinai.

Sudie ir zona, vielomis užtverta, 
Saugoma konvojaus, antžmogių žiaurių,
Mane daug metų nevilčiai pasmerkus
Skurdžių ir beteisį marinai badu.

Gražiausi metai lagery nuvyto,
Ilgesy tėvynės ir gimtų namų,
Iškankintam vergui laukiant laisvės ryto,
Matant žiaurią mirtį varganų žmonių.

Menu tas dienas svetimoj padangėj,
Kai nevilty liūdnas žvelgiau nuo kalnų.
Ten, kur saulė leidžias, likusiai tėvynei,
Siunčiau karštas maldas, ilgesį kartu.

Niekas neišgirdo, maldų nesuprato,
Vien tik vėtros kaukė speigračio purgų,
Ir taip, iškentėjęs daugel smurto metų,
Šiandien jau palieku lagerius kančių.

Sužeistu paukščiu grįžtu į tėvynę,
Išsiilgęs laisvės svetimam krašte.
Tu žiauri, Čiukotka, jaunystę man sumynei,
Paskandinai dienas nuoskadų tvane.

Sudie, laukimo kančia nuolatinė,
Kalnai lavonų nekaltų žmonių,
Mane daug metų varginus, kankinus,
Skurdžių ir beteisį marinusi badu.

Pabusk, Lietuva

Pabusk, Lietuva, Tu iš miego
Veikiama valdininkų klastos,
Ilgos priespaudos metai prabėgo –
Neleisk teršti jiems varą tautos

Prikelk iš kapų savo sūnus,
Kurie laisvę apgynė savo krauju,
Tegul vėl jie sutramdo klastūnus,
Šalį vedančius klaidžiu keliu.

Jie nori, kad viltį prarastum,
Tave, Lietuva, gaubtų tamsa,
Bolševizmo liūne vėl paskęstum,
Taptum jų marioniete klusnia.

Tėvyne, patyrus daug vargo,
Tau negalima grįžt atgalios,
Į dienas, kur kentėjai kaip vergė,
Parduota išdavikų tautos.

Nutrauk retežius valios ryžtu,
Kuriais bando sukaustyt Tave.
Patikėk, laisvė turi sugrįžti,
Nors kankina niūri nežinia.

Tėvyne, tikiu – nugalėsi,
Greit praeis ta juodoji naktis,
Ir atgavusi laisvę galėsi
Tiems, kas skriaudė, užvert duris.


  1. Čiukotka – Čiukčija.