Iš Kolyma.lt Wiki.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Lazo vardo kasykla (rus. Прииск им. Лазо) - 1938–1955 veikusio rūdyno, kasyklos ir sodrinimo fabriko kompleksas Magadano sr. Seimčiano rajone, Seimčiano ir Derias-Juriagės upių santakoje, ~50 km į š.-v. nuo Seimčiano.

Lazo–Čiapajevo apylinkės, 1980.

Geogr. koordinatės: 63°15′44″ š.pl. 152°09′50″ r.ilg. wikimapia.orgbing.com (iš paukščio skrydžio)Yandex.ru (žemelapis)GeoHack

1937 P. Skorniakovo vadovaujama žvalgybinė geologų partija tyrinėjo bevardžio upelio, kairiojo Derias-Juriagės upės intako, baseiną ir aptiko ten „kasiterito požymių“. 1937 tą vietą vėl tyrinėjo kalnų inž. V. Titovo vadovaujama žvalgybinė partija; ji pavadino upelį bolševikų karo vado Tolimuosiuose Rytuose Sergiejaus Lazò vardu. Derias-Juriagės upės slėnyje buvo aptiktas alavo rūdos telkinys, kuris irgi gavo Lazo vardą.

Netrukus telkinio vietoje ėmė veikti nauja kasykla. „Dalstrojaus“ Pietų kalnų pramonės valdybos (KPV) 1938 m. ataskaitoje rašoma, kad tų metų birželį „į veikiančių įmonių sąrašą įtraukta nauja S. Lazo vardo kasykla“. Jai aptarnauti čia pat buvo įkurtas naujas lageris (Sevvostlago lagerinis punktas).

1938.10.08 Lazo vardo kasykla buvo priskirta naujai sudarytai „Dalstrojaus“ Pietvakarių KPV. 1939.01 kasyklai suteikta I kategorija.

Nuo 1940.01.01 „Dalstrojaus“ viršininko I. Nikišovo 1939.12.31 įsakymu Lazo vardo kasykla išskaidyta į tris atskiras Pietvakarių KPV pavaldžias įmones: Čiapajevo vardo rūdyną (rus. Рудник им. Чапаева) „su sodrinimo įranga“, Lazo vardo rūdyną (rus. Рудник им. Лазо) „su sodrinimo įranga prie Seimčiano upės ir Lazo upelio“ ir Kasyklą „Trečiasis penkmetis“ (rus. Прииск «3-я пятилетка»), pačią Lazo vardo kasyklą pavadinant kasykla „Trečiasis penkmetis“.

Čiapajevo rūdyno viršininku paskirtas K. Azrielis (rus. К.М. Азриель), iki tol vadovavęs Kinžalo rūdynui, Lazo rūdyno viršininku - A. Balaba (rus. А.М. Балаба), o kasyklos „Trečiasis penkmetis“ viršininku - Z. Karasikas (rus. З.Г. Карасик). Kasyklą „Trečiasis penkmetis“ pamažu imta vadinti „Trečiojo penkmečio vardo kasykla“ (rus. Прииск им. 3-й пятилетки), šį pavadinimą netrukus imta vartoti ir oficialiuose dokumentuose.

Jau pirmaisiais savo veiklos mėnesiais Lazo rūdynas tapo vienu iš stambiausių „Dalstrojaus“ kasiterito gavybos įmonių, o Čiapajevo rūdynas net nepradėjo gavybos sezono - dėl nedidelio išžvalgyto rūdos kiekio I. Nikišovas jį uždarė, išskyręs į atskirą įmonę Čiapajevo vardo sodrinimo fabriką (rus. Обогатительная фабрика им. Чапаева), kurios viršininku tapo K. Azrielis. 1941.05.31 Čiapajevo rūdyno veikla buvo atnaujinta.

1948 prie Lazo rūdyno buvo įsteigtas „Berlago“ 5-asis lagerinis skyrius. 1948.12 viduryje jame buvo 998 kaliniai, 1950.01.01 - 3363 kaliniai.

1954.12.25 „Dalstrojaus“ viršininkas J. Čiugujevas išleido įsakymą likviduoti Pietvakarių KPV, o tai savaime reiškė jos padalinių likvidavimą arba užkonservavimą. 1955 pradžioje Lazo vardo rūdynas buvo uždarytas.

Nuotraukos