Iš Kolyma.lt Wiki.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Ožeraitis, Jurgis (slapyv. Ūsas, Mažeika, 1911-01-21 Pabališkiai, Ašmintos vls., Marijampolės aps. – 1947-08-05 Buchta Vanino lageryje, Sovetskaja Gavanės raj., Chabarovsko kr., Rusija) – Lietuvos karininkas, tarnautojas, partizanas, vienas Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės kūrėjų, pirmasis šios rinktinės vadas.

Biografija

Gimė daugiavaikėje šeimoje, kurioje augo 9 vaikai. Baigęs technikos mokyklą, įstojo į Kauno karo mokyklą. 1938 m. paskirtas jaunesniuoju leitenantu į 2-ąjį artilerijos pulką Raseiniuose. Nuo 1940 m. – leitenantas. 1941-06-22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, pasitraukė iš Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso[1], įstojo į savisaugos dalinį Vilniuje, o 1941 m. rudenį su šeima persikėlė gyventi į žmonos Felicijos Petronaitytės-Ožeraitienės tėviškę ir apsigyveno uošvio V. Petronaičio ūkyje Ankštakių (Senkų) kaime Kretingos valsčiuje. 1941-1944 m. dirbo buhalteriu Kretingos draudimo inspekcijoje.

1943 kovą paskirtas Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kretingos apylinkės štabo viršininku, 1944 gegužę – štabo ryšininku. 1944 liepą su bendražygiais išvadavo Dimitravo priverčiamojo darbo stovyklos kalinius.

Po karo gyveno legaliai, tačiau toliau dalyvavo pogrindinėje LLA organizacijos veikloje, 1945 m. pradžioje paskirtas Kretingos apskrityje formuojamos Kretingos (Lapės)-Kardų (Kardo) rinktinės vadu. Įsakymus pasirašinėjo Mažeikos slapyvardžiu. Enkavedistams[2] organizaciją susekus ir 1946-02-16 atvykus į Ankštakius jį areštuoti, iššoko per antrojo aukšto langą ir pabėgo. Nuo to laiko abu su žmona perėjo į nelegalią veiklą, slapstėsi atokesniuose kaimuose. 1946-03-25 slapta atėjęs į uošvių sodybą aplankyti dukterų, pateko į enkavedistų ir stribų surengtą pasalą ir buvo suimtas. Išvežtas į NKVD Kretingos poskyrio būstinę, vėliau – į Klaipėdos kalėjimą, žiauriai kankintas. 1946-09-18 karo tribunolas Klaipėdoje jam skyrė 10 metų lagerio ir 5 metus tremties. Išvežtas į lagerį Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, prie Vanino įlankos, kur mirė iš bado.

2001-10-08 Jurgiui Ožeraičiui pripažintas Kario savanorio statusas, 2002-03-14 suteiktas majoro laipsnis, 2002-05-10 apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).[3]

Šaltiniai

  • Dalia Kuodytė. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. Laisvės kovų archyvas, Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 4, 10-12, 15-16.
  • Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė (sud. Algimantas Liekis). Vilnius, 1993, p. 169.
  • Danutė Dunauskaitė. Kovojęs už Lietuvos laisvę. Švyturys, Kretinga, 1997-08-23 Nr. 67, p. 4-5.
  • Lietuvos gyventojų genocidas 1944–1947 (K-S). Vilnius, 2002. T. 2, p. 659.

Papildoma informacija



  1. 1940 m. Rusijai aneksavus Lietuvą, visa Lietuvos kariuomenė buvo pavadinta „29-ojo šaulių teritorinio korpusu“ ir tapo pavaldi Raudonajai armijai.
  2. NKVD kareiviai.
  3. Apdovanotų asmenų bazė - www.president.lt