Vaninas (rus. Ванино) – miesto tipo gyvenvietė Rusijoje, 380 km į rytus nuo Chabarovsko, Vanino rajono centras. Uostas prie Vanino įlankos šiaurinėje Japonijos jūros dalyje.
1853.05.23 Totorių sąsiaurio tyrimo ekspedicijos metu vakariniame sąsiaurio krante ltn. N. Bošniakas atrado giliavandenę įlanką, susidedančią iš kelių užutėkių. 1874 kitos ekspedicijos metu įlanka buvo išmatuota ir vakarinis jos užutėkis pavadintas ekspedicijos dalyvio topografo Jakimo Vanino vardu. 1876 įlanka pradėta žymėti jūriniuose Rusijos žemėlapiuose. 1907 miško pramonininkas Tiškinas ant įlankos kranto įkūrė Tiškino gyvenvietę, vėliau pavadinimas pakeistas į Vaniną.
1943 pradedama tiesti geležinkelio linija į pietinėje įlankos pusėje esančią Sovetskaja Gavanės gyvenvietę, o 30 km iki jos, Vanino užutėkyje, 1943.10.18 oficialiai įkuriamas naujas uostas, pavadintas Vanino vardu. 1944 pradeda veikti uostas, 1945 – geležinkelio linija. Statant abu šiuos objektus buvo masiškai naudojama priverstinio darbo jėga – visų pirma kaliniai, statybinių bataljonų kariai ir apie 50 tūkst. karo belaisvių.
Vanino uosto reikšmė smarkiai išaugo po 1946 m. birželio 24 d. katastrofos Nachodkos uoste, per kurį buvo gabenami beveik visi kroviniai ir kaliniai į Kolymą. Visas jūrų transportas į Kolymą buvo nukreiptas per Vanino uostą, kuris kartu su Vanino lageriu tapo tranzitiniu punktu kalinių etapavimui į „Dalstrojaus” lagerius. Vanino geležinkelio stotyje ir uoste intensyviai vyko kalinių ir krovinių perkrovimas iš vagonų į laivus, plaukusius į Magadaną, Egvekinotą, Peveką, Ambarčiką ir kitus „Dalstrojaus” uostus Kolymoje.
1953 po Stalino mirties Vanino uosto reikšmė nesumažėjo, nes iš jo buvo galima greičiausiai pasiekti uostus Rusijos šiaurės rytuose. 1989 per jį pervežtas rekordinis krovinių kiekis – 11,5 mln. tonų. 2005 šis kiekis tebuvo 6,2 ml. tonų.
Iš pradžių Vaninas buvo tik Sovetskaja Gavanės miesto dalis, bet 1958.06.05 tapo atskira miesto tipo gyvenviete, o 1973 – naujai sukurto Vanino rajono centru. 1973 pradėjo vekti geležinkelio keltas į Cholmską Sachalino saloje, sujungęs Sachalino geležinkelio liniją su žemynu. Ilgainiui Vaninas išaugo į vieną iš svarbiausių Chabarovsko krašto transporto mazgų.
Vanino lagerį yra aprašę Aleksandras Solženicinas knygoje „Gulago archipelagas“ ir Varlamas Šalamovas knygoje „Kolymos apsakymai“.
Gyventojai
| Metai | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| 1959 | 11 957 |
| 1970 | 15 401 |
| 1979 | 19 178 |
| 1989 | 21 510 |
| 2002 | 19 180 |
| 2010 | 17 001 |
| 2021 | 17 326 |
Nuotraukos
Vanino lageris, 1945-1950.
