LIETUVOS POLITINIAI KALINIAI „DALSTROJ“ LAGERIUOSE
UŽVERSTI ŠĮ PUSLAPĮ
Naršymas
Socialiniai tinklai
Rekomenduojame

LIETUVOS POLITINIAI KALINIAI „DALSTROJ“ LAGERIUOSE


Bronius Zlatkus

Pavardė, vardas:Zlatkus, Bronius
Gimimo dаtа ir viеtа: 1927.10.14 Skirjočiai (Radviliškio vls.)
Mirtiеs data ir viеta: 2017.10.__   ___________
Palaidojimo viеta:
Pogrindžio/partiz. slapyvardis:
Nuolatinė gyv. viеta iki suėmimo:  Kaunas
Suėmimo data ir vieta:1947.11.18   ___________
Kalinimo vietos iki represijos:Kaunas, Vilnius
Represija:1948.03.27 „Ypatingasis pasitarimas“ (Troika) skyrė 10 m. lagerio
Perdavimo „Dalstrojui“ data:1954.11
„Dalstrojaus“ lageriai:Ust-Utinaja (Magadano sr.)
Kiti lageriai:1948.05 Norillag, 1950 Gorlag (Medvežij, Dudinkos r., Krasnojarsko kr.
Tremties vieta:1955.12 Irkutsko sr., Bodaibo r., Leninskis (pas šeimą)
Paleidimo** data ir vieta:1958.03.13   ___________
Grįžimo į Lietuvą data:1959
Giminės:tėvas:Jonas, motina:Natalija,brolis:Vytautas, sesuo:Nijolė, sesuo:Regina
Įrašo Nr.:1825
Pastabos:Norilsko sukil.; 1949.04 ištremta šeima
Šaltiniai:

Bendros pastabos:

** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šiedu atvejai dažnai susipina, todėl ir čia neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.


TRUMPA BIOGRAFIJA

    Bronius Zlatkus. Gimė ir augo ūkininko šeimoje. 1946 besimokydamas Kauno Vytauto Didžiojo Universitete tapo „Geležinio Vilko“ organizacijos štabo nariu, turėjo slapyvardį „Vilius“. Buvo atsakingas už organizacijos veiklą Kaune. Organizacijos tikslas buvo platinti pogrindžio spaudą, atsišaukimus, parūpinti popieriaus, kaupti ginklus. Už šią veiklą B. Zlatkus buvo suimtas, SSSR MGB Ypatingasis pasitarimas (vadinamoji „Troika“) jam skyrė 10 metų lagerio (pagal RSFSR BK 58-1a-11 str.), ir 1948.04.09 SSSR MGB A skyriaus nurodymu išsiųstas į Norilsko lagerį („Norillag“). 1950.12 perkeltas į 1-ajį ypatingojo režimo lagerio „Gorlag“ skyrių „Medvežij Ručej“ („Medvežka“), kur vienerius metus buvo kalinamas sustiprinto režimo barake (BUR’e).
    1952.09.08 iš Karagandos lagerių į Norilską buvo atvežti politiniai kaliniai, dalyvavę kalinių sukilime Karagandoje. Dauguma atvežtų kalinių turėjo tvirtas antisovietines pažiūras ir buvo pasirengę tęsti pradėtą kovą. Apie 1952 rugsėjo pabaigą – spalio pradžią lageryje pradėjo kurtis tautinės pogrindinės pasipriešinimo organizacijos bei kovos būriai. B. Zlatkus buvo Pasipriešinimo lagerio režimui organizacijos lietuvių grupės (vadovas – advokatas Vaclovas Zubkevičius) koordinatorius, palaikė ryšius su Šiaurės Kaukazo ir kitų tautų atstovais – politiniais kaliniais. 1952 pabaigoje pasipriešinimo organizacijos ėmė kontroliuoti „Gorlago“ kalinių vidaus gyvenimą, o 1953.06.01 1-ajame „Gorlago“ skyriuje prasidėjo politinių kalinių sukilimas. Kaliniai užėmė gamybines ir gyvenamąsias zonas, sudarė savo valdymo ir apsaugos grandis. B. Zlatkus buvo atsakingas už priešgaisrinę apsaugą ir vidaus tvarką, tikrino kalinių apsaugos postus. Kaliniai pareikalavo iškviesti iš Maskvos komisiją, paleisti kalinius iš sustiprinto režimo barako, peržiūrėti politinių kalinių bylas, amnestuoti „Gorlago“ kalinius ir t.t.
    1953.06.12-13 sukilimas buvo numalšintas. Aktyviausi politiniai kaliniai, tarp jų ir B. Zlatkus, buvo atskirti nuo likusių kalinių ir uždaryti lagerio garnizono kareivinėse, o vėliau perkelti į lagpunktą „Kupec“. 1953.08.26 B. Zlatkus buvo išvežtas į Kolymoje buvusį ypatingojo režimo lagerį „Berlag“, o 1953.10 įkalintas lageryje „Jubileinyj“.
    Iš įkalinimo paleistas 1954.10.18 ir išsiųstas į tremtį Irkutsko srityje. Iš tremties paleistas 1958.03.13, 1959 sugrįžo į Lietuvą, tačiau tik 1962 jam buvo leista gyventi Lietuvoje („prisiregistruoti“).
    Po įkalinimo B. Zlatkus neakivaizdžiai baigė Kalnakasybos technikumą ir įgijo geologinės žvalgybos specialybę. 1970 neakivaizdžiai baigė Lietuvos Žemės ūkio akademijos mechanizacijos fakultetą. 1959–1979 dirbo vyriausiuoju mechaniku Naftos žvalgybos ekspedicijoje, 1979–1988 vyr. mechaniku galanterijos prekybos bazėje.
    Atkūrus Nepriklausomą Lietuvą aktyviai dalyvavo Lietuvos politinių kalinių sąjungos „Norilsko Vyčių“ bendrijos veikloje. Parašė atsiminimų knygą „Norilsko vyčiai“ (leid. „Vyturys“, 1992). 1999 apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 laipsnio ordinu už veiklą pogrindžio organizacijoje „Geležinis Vilkas“ ir dalyvavimą Norilsko politinių kalinių sukilime. 2008 jam suteiktas Kario savanorio teisinis statusas.

NUOTRAUKOS

[Bronius Zlatkus]
Nuotr. Nr. 0226. Norilsko sukilimo dalyvių susitikimas Vilniaus Karininkų ramovėje. Pirmas iš dešinės - Jonas Eirošius, antras - Algirdas Untanas, šeštas - Bronius Zlatkus, aštuntas - Vytautas Kaziulionis, šeštas iš kairės - Bronislovas Antanas Ramanauskas.
Vilnius, 2011.05.28.

PRO MEMORIA


„Tremtinys“, 2017.11.10 Nr. 42