POLITINIAI KALINIAI IŠ LIETUVOS „DALSTROJ“ LAGERIUOSE
UŽVERSTI ŠĮ PUSLAPĮ
Naršymas
Socialiniai tinklai
Rekomenduojame

POLITINIAI KALINIAI IŠ LIETUVOS „DALSTROJ“ LAGERIUOSE


Juozas Brazauskas

Pavardė, vardas:Brazauskas, Juozas
Gimimo dаtа ir viеtа: 1913.12.18 Steponai (Vilkaviškio aps.)
Mirtiеs data ir viеta: 1993.11.03 Kaunas
Palaidojimo viеta:Kauno r. Karmėlavos kapinės
Pogrindžio/partiz. slapyvardis:Feliksas
Gyvenamoji viеta iki suėmimo:  Vilnius
Suėmimo data ir vieta:1946.03.14   ___________
Kalinimo vietos:Vilnius
Represija:1946.11.11 karinis tribunolas skyrė 10 m. lagerio
„Dalstrojaus“ lageris:1950.11.06 Berlag (Magadano sr.*)
Kiti lageriai:Temlag (Dubrovlag) (Mordovija)
Grįžimo į Lietuvą data ir gyv. vieta:1955.__.__ ar 1956.__.__ Kaunas
Giminės:tėvas:Petras, motina:Uršulė, sutuoktinė:Anelė Uršulė, dukra:Skaistutė (Skaistė)
Įrašo Nr.:1076
Pastabos:Lageryje kartu buvo Mindaugas Julius Bloznelis, Cezaris Šeikus ir Jonas Štreimikis. 1955 vasarą pabėgo iš tremties.
Šaltiniai:

Bendros pastabos:

* Šis administracinis teritorinis vienetas buvo nurodytas šaltinyje, tačiau iš tikrųjų aprašomuoju metu jis negalėjo būti toks.


TRUMPA BIOGRAFIJA

    Juozas Brazauskas. Mokytojas, ateitininkas, Adelės Dirsytės bendražygis Kolymos lageriuose.
    Mokėsi „Žiburio“ gimnazijoje, buvo ateitininkas. Studijavo ekonomiką Vytauto Didžiojo universitete. 1937 susituokė su Anele Švabaite ir išvyko studijų į Prancūziją. 1939 grįžo į Lietuvą. 1944 įkūrė Ateitininkų centro valdybą, kartu su kitais organizavo Lietuvos išlaisvinimo komitetą ir tapo vienu iš jo vadovų. Komitetas veikė ateitininkų pagrindu ir vadovavosi Lietuvių Fronto ideologija ir tikslais. Jis leido pogrindinę spaudą, partizanus aprūpino informacija, maistu, medikamentais.
    1945.07.26 J. Brazauskas suimtas, bet tą pačią dieną iš NKVD pastato Lukiškių aikštėje pabėgo ir toliau kaip „Feliksas“ vadovavo pogrindžiui. 1946.03.14 vėl suimtas, kankintas, jam skirta 10 m. kalėti lageryje ir 5 m. po to būti tremtyje.
    Žmona Anelė su dukra Skaiste pradėjo slapstytis. Anelė gavo žuvusios Viktorijos Martišauskaitės dokumentus, o dukrą ėmė vadinti Maryte Balsyte. NKVD manė, kad A. Brazauskienė nuskendo Nemune per potvynį, todėl jos nebeieškojo. 1955 grįžęs į Lietuvą J. Brazauskas antrą kartą vedė savo žmoną ir įsidukrino dukrą. Nuo 1959–1960 Brazauskų namuose Kaune pradeda burtis gyvenimo prasmės ieškantys jauni žmones, su kuriais J. Brazauskas kalbėdavo apie religiją, filosofiją, Lietuvos istoriją, o žmona iš prancūzų kalbos vertė religinę, filosofinę ir psichologinę literatūrą. Brazauskų metodiškas darbas su jaunimu diegiant pasauliui atviros katalikybės sampratą atnešė vaisių. Per jų mokyklą perėjo apie 50 žmonių – gydytojų, ekonomistų, muzikų, pedagogų, inžinierių, žurnalistų, kunigų, įvairių sričių mokslininkų.
    Šaltinis: Ramūnas Labanauskas. Juozas ir Anelė Brazauskai – jaunimo ugdytojai. „Laiškai bičiuliams“, 2016 Nr._2(30) p.38 ir 2017 Nr._1(31) p.26.

NUOTRAUKOS

[Juozas Brazauskas]
Nuotr. Nr. 0271. Brazauskų šeima – Anelė Uršulė, Skaistutė (Skaistė) ir Juozas.
Vieta nežinoma, 1986 m. Autorius nežinomas.
Nuotr. iš „Bernardinai.lt“