LIETUVOS POLITINIAI KALINIAI „DALSTROJ“ LAGERIUOSE
UŽVERSTI ŠĮ PUSLAPĮ
Naršymas
Socialiniai tinklai
Rekomenduojame

LIETUVOS POLITINIAI KALINIAI „DALSTROJ“ LAGERIUOSE


J. Ožeraitis - Lietuvos karininkas. Tarp 1938 ir 1940 m.

Jurgis Ožeraitis

Pavardė, vardas:Ožeraitis, Jurgis
Gimimo dаtа ir viеtа: 1911.01.11 Pabališkiai (Ašmintos vls.)
Mirtiеs data ir viеta: 1947.08.05 Vaninas
Palaidojimo viеta:
Pogrindžio/partiz. slapyvardis:Ūsas
Nuolatinė gyv. viеta iki suėmimo:  Ankštakių k. (Kretingos r.*)
Suėmimo data ir vieta:1945.03.25   ___________
Kalinimo vietos iki represijos:
Represija:1946.09.22 karinis tribunolas skyrė 10 m. lagerio ir 5 m. tremties
Perdavimo „Dalstrojui“ data:____.__.__
„Dalstrojaus“ lageriai:Sevvostlag (Vaninas)
Kiti lageriai:
Grįžimo į Lietuvą data:____.__.__
Giminės:tėvas:Jonas, sutuoktinis(-ė):Felicija
Įrašo Nr.:1503
Pastabos:LLA narys, Žemaičių apyg. „Kardo“ rinktinės vadas
Šaltiniai:

Bendros pastabos:

* Šis administracinis teritorinis pavaldumas buvo nurodytas šaltinyje, tačiau iš tikrųjų aprašomuoju metu pavaldumas turėjo būti kitoks.


TRUMPA BIOGRAFIJA

    Jurgis Ožeraitis. Lietuvos karininkas, tarnautojas, partizanas, vienas Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės kūrėjų, pirmasis rinktinės vadas.
    Gimė daugiavaikėje šeimoje, kurioje augo 9 vaikai. Baigęs technikos mokyklą, įstojo į Kauno karo mokyklą, kurią baigęs 1938 buvo paskirtas jaunesniuoju leitenantu į 2 artilerijos pulką Raseiniuose. Nuo 1940 leitenantas. 1941.06.22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui pasitraukė iš Raudonosios armijos 29 šaulių teritorinio korpuso (taip vadinosi 1940 susovietinta Lietuvos kariuomenė), įstojo į savisaugos dalinį Vilniuje, o 1941 rudenį su šeima persikėlė gyventi į žmonos Felicijos Petronaitytės–Ožeraitienės tėviškę Kretingą, apsigyveno uošvio V. Petronaičio ūkyje Ankštakių (Senkų) kaime (Kretingos vls.) 1941–1944 dirbo Kretingos draudimo inspekcijoje buhalteriu.
    1943.03 paskirtas Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kretingos apylinkės štabo viršininku, 1944.05 štabo ryšininku. 1944.07 su bendražygiais išvadavo Dimitravo priverčiamojo darbo stovyklos kalinius.
    Po karo gyveno legaliai, tačiau toliau dalyvavo pogrindinėje LLA organizacijos veikloje, 1945 pradžioje paskirtas Kretingos apskrityje formuojamos Kretingos (Lapės)–Kardų (Kardo) rinktinės vadu. Įsakymus pasirašinėjo Mažeikos slapyvardžiu. Enkavedistams organizaciją susekus ir 1946.02.16 atvykus į Ankštakius jį areštuoti, iššoko pro II aukšto langą ir pabėgo. Nuo to laiko abu su žmona perėjo į nelegalią veiklą, slapstėsi atokesniuose kaimuose. 1946.03.25 slapta atėjęs į uošvių sodybą aplankyti dukterų, pateko į enkavedistų ir stribų surengtą pasalą ir buvo suimtas. Išvežtas į NKVD Kretingos poskyrio būstinę, vėliau – į Klaipėdos kalėjimą, žiauriai kankintas. NKVD karinio tribunolo „teismas“, įvykęs Klaipėdoje 1946.09.18, skyrė 10 m. kalėti ir 5 m. teisų atėmimo. Išvežtas į Sevvostlagą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Vanino įlankoje, kur mirė iš bado.
    Po mirties, 2001.10.08 jam pripažintas Kario savanorio statusas, 2002.03.14 suteiktas majoro laipsnis, 2002.05.10 apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
    Sutuoktinė – Felicija Ožeraitienė, duktė – Judita Ožeraitytė.
    Šaltiniai: 1) Kretingos Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka, 2) Vikipedija, 3) V. Jurevičius. Atlikęs pareigą Tėvynei.