LIETUVOS POLITINIAI KALINIAI „DALSTROJ“ LAGERIUOSE
UŽVERSTI ŠĮ PUSLAPĮ
Naršymas
Socialiniai tinklai
Rekomenduojame

LIETUVOS POLITINIAI KALINIAI „DALSTROJ“ LAGERIUOSE


Mindaugas Julius Bloznelis

Pavardė, vardas:Bloznelis, Mindaugas Julius
Gimimo dаtа ir viеtа: 1923.11.28 Merkinė
Mirtiеs data ir viеta: 2015.11.08 Vilnius
Palaidojimo viеta:Varėnos r. Merkinės kapinės
Pogrindžio/partiz. slapyvardis:
Nuolatinė gyv. viеta iki suėmimo:  Merkinės vls. arba Kaunas
Suėmimo data ir vieta:1945.04.05 ar 1945.04.07   ___________
Kalinimo vietos iki represijos:Kaunas
Represija:1945.09.26 karinis tribunolas skyrė 10 m. lagerio ir 5 m. tremties
Perdavimo „Dalstrojui“ data:1951.09.22
„Dalstrojaus“ lageriai:Magadanas (Magadano sr.)
Kiti lageriai:1945.11 Velskas, 1948 Svijažskas (Totorija), 1949 Nižne-Ilimskas (Irk. sr.)
Tremties vieta:1953.11.06 Magadano sr.
Paleidimo** data ir vieta:1958.03.15   ___________
Grįžimo į Lietuvą data:1958
Giminės:tėvas:Julius, sutuoktinis(-ė):Kamilė Laimutė Žakavičiūtė, dukra:Laima, sūnus:Mindaugas Petras
Įrašo Nr.:0108
Pastabos:1941 sukil. dalyvis; lageryje kartu Juozas Brazauskas
Šaltiniai:

Bendros pastabos:

** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šiedu atvejai dažnai susipina, todėl ir čia neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.


TRUMPA BIOGRAFIJA

    Mindaugas Julius Bloznelis. Lietuvos antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo veikėjas, inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras.
    Dalyvavo 1941 m. sukilime. 1942–1945.04 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Technologijų fakultete; dalyvavo LF antinaciniame pasipriešinime, vienas 1944 pabaigoje įkurtos nelegalios organizacijos „Lietuvos išlaisvinimo taryba“ steigėjų ir vadovų. 1945.04 suimtas, iki 1954 kalintas. Nuo 1954 gyveno tremtyje Magadane. 1958 grįžo i Lietuvą. 1963 baigė SSRS Sąjunginį politechnikos institutą Maskvoje. 1975 technikos mokslų kandidatas.
    1964–1970 dėstė Kauno politechnikos institute, 1990–1994 Vytauto Didžiojo universitete. 1973–1990 dirbo Energetikos institute, tyrė dirbtinį intelektą. 10 išradimų autorius.
    1989 dalyvavo atkuriant Lietuvių katalikų mokslų akademiją, 1992–1997 jos centro valdybos mokslinis sekretorius, nuo 1998 Kauno skyriaus pirmininkas. 1989 įkūrė Lietuvos politinių kalinių bendriją „Kolyma“ ir buvo jos pirmininkas iki 2007.06. 1990 JAV lietuvių fondo lietuviškai kultūrai ugdyti „Į Laisvę“ Lietuvos filialo steigėjas, valdybos narys. Nuo 2001 Rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ vadovas.
    Parašė knygas „Lietuvos išlaisvinimo taryba“ (1997), „Adelė Dirsytė: gyvenimas ir darbai“ (2003), „Neramūs metai“ (2007), „Lietuvių frontas“ (2008) ir kt. 1994 su kitais atkūrė žurnalą „Naujoji Romuva“.
    Sutuoktinė – Kamilė Laimutė Bloznelienė, vaikai – Laima Bloznelytė–Plėšnienė ir Mindaugas Petras Bloznelis.
    Šaltiniai: 1) Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. III. V.:2003, 296 p., 2) Vikipedija.

NUORODOS