LIETUVOS POLITINIAI KALINIAI „DALSTROJ“ LAGERIUOSE
UŽVERSTI ŠĮ PUSLAPĮ
Naršymas
Socialiniai tinklai
Rekomenduojame

LIETUVOS POLITINIAI KALINIAI „DALSTROJ“ LAGERIUOSE


Mykolas Bajarūnas

Pavardė, vardas:Bajarūnas, Mykolas
Gimimo dаtа ir viеtа: 1882.10.11 Voroncovo Aleksandrovka (Stavrop. gub.)
Mirtiеs data ir viеta: 1939.10.09 Magadanas
Palaidojimo viеta:
Pogrindžio/partiz. slapyvardis:
Nuolatinė gyv. viеta iki suėmimo:  Maskva (Rusija)
Suėmimo data ir vieta:____.__.__
Kalinimo vietos iki represijos:
Represija:
Perdavimo „Dalstrojui“ data:____.__.__
„Dalstrojaus“ lageriai:
Kiti lageriai:
Grįžimo į Lietuvą data:____.__.__
Giminės:tėvas:Vikentijus
Įrašo Nr.:2237
Pastabos:Geografas, geologas, paleontologas; arešt. 1937

TRUMPA BIOGRAFIJA

    Mykolas Bajarūnas. Geografas, geologas ir paleontologas. Didžiąją savo gyvenimo dalį skyrė Užkaspijo Mangyšlako dykviečių tyrinėjimams.
    Gimė tremtinių, 1863 sukilimo dalyvių šeimoje. 1905–1910 studijavo Kijevo universitete. Mangyšlaką pirmą kartą aplankė 1907 būdamas studentu, drauge su savo mokytoju prof. N. Andrusovu surado mangano rūdos telkinius, pirmasis atkreipė dėmesį į Tiubedžiko ir Karasiazo naftos požymius.
    Nuo 1910 pradėjo savarankiškus tyrinėjimus, kuriuos su nedidelėmis pertraukomis vykdė visą gyvenimą. Nuo 1913 Sankt Peterburgo mokslų akademijos Geologijos muziejaus darbuotojas, vėliau Paleontologijos sektoriaus Bestuburių skyriaus vedėjas. Kartu Geologijos komiteto darbuotojas, nuo 1934 SSRS mokslų akademijos Geologijos instituto Maskvoje darbuotojas. 1935 geologijos ir mineralogijos mokslų kandidatas.
    1937 apkaltintas šnipinėjimu ir išsiųstas į koncentracijos stovyklą Kolymoje, kur tragiškai žuvo 1939. Po 15 metų TSRS mokslų akademijai tarpininkaujant reabilituotas.
    Darbai:
    Patikslino Mangyšlako geografinius žemėlapius, pirmasis išaiškino šio pusiasalio pagrindinius tektoninius ir stratigrafinius bruožus. Ypatingą dėmesį skyrė juros, kreidos, paleogeno, neogeno nuogulų stratigrafijai. Kaip paleontologas daug tyrė triaso ceratitus, viršutinės kreidos ir paleogeno jūrinius ežius, paleogeno ir neogeno moliuskus. 1912 jo paskelbti apatinio oligoceno moliuskų aprašymai ir šiandien nėra praradę savo mokslinės reikšmės.
    Didelę praktinę reikšmę turėjo jo naudingųjų iškasenų Mangyšlake paieškos darbai, sudarė naftos paieškoms skirtą geologinį žemėlapį. Jo tyrimai praplėtė tuometines geologų žinias apie Mangyšlako juros amžiaus akmens anglį, surado akmens anglies plotus į rytus ir pietryčius nuo Karatau kalnagūbrio. Čia surado ir įvairių metalų rūdų. Atliko tyrimus Saratovo srityje, Šiaurės Kaukaze, Gruzijoje, Azerbaidžane, tyrė kitų surinktas paleontologines kolekcijas. 1940–1941 paskelbtame geologiniame žemėlapyje Mangyšlako geologija parodyta pagal M. Bajarūno atliktų tyrimų duomenis. Paskelbė apie 40 mokslinių straipsnių iš šiaurės Kaukazo, Užkaukazės, Vidurinės Azijos, Vakarų Sibiro geologijos ir paleontologijos.
    Apie jį:
    Vytautas Skuodis, Juozas Paškevičius, Vytautas Lelešius. Mykolas Bajarūnas – geologas ir paleontologas. Geologija, 2002 Nr.4.
    Šaltiniai: 1) Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II. V.:2002, 456 p., 2) Vikipedija.