LIETUVOS POLITINIAI KALINIAI „DALSTROJ“ LAGERIUOSE
UŽVERSTI ŠĮ PUSLAPĮ
Naršymas
Socialiniai tinklai
Rekomenduojame

LIETUVOS POLITINIAI KALINIAI „DALSTROJ“ LAGERIUOSE


Alytus, apie 1995 m.

Stasys Kizelavičius

Pavardė, vardas:Kizelavičius, Stasys
Gimimo dаtа ir viеtа: 1925.02.25 Alytus
Mirtiеs data ir viеta: 2005.03.01 Alytus
Palaidojimo viеta:
Pogrindžio/partiz. slapyvardis:
Nuolatinė gyv. viеta iki suėmimo:  Alytus
Suėmimo data ir vieta:1945.10.03   ___________
Kalinimo vietos iki represijos:Kaunas, Vilnius
Represija:1946.03.13 karinis tribunolas skyrė 10 m. lagerio ir 5 m. tremties
Perdavimo „Dalstrojui“ data:1946.07.13
„Dalstrojaus“ lageriai:1946.05 Nachodka, 1946.07.13 Čiukotlag, 1947 Nachodka, 1948 Berlag
Kiti lageriai:
Tremties vieta:1953 Magadano sr.
Grįžimo į Lietuvą data:1956
Giminės:tėvas:Jonas, sutuoktinis(-ė):Konstancija
Įrašo Nr.:1332
Taip pat žiūrėkite šį įrašą:St. Kizelevičius (galimai tas pats asmuo)
Pastabos:1990- LPKTS Aly.sk.pirm.
Šaltiniai:

TRUMPA BIOGRAFIJA

    Stasys Kizelavičius. Gimė 1925 m. vasario 23 ar 25 d. Alytuje, tarnautojo šeimoje. Visą laiką gyveno ir mokėsi Alytuje. 1944 baigė Alytaus valstybinę gimnaziją. Buvo Plechavičiaus vietinėje rinktinėje, Marijampolės karo mokykloje. Užėjus bolševikams, norėdamas, kad iš karto neišvežtų mamos ir sesers (jos vyras Mykolas Aras Petrauskas jau partizanavo, o tėvas, miręs 1942, buvo Alytaus kalėjimo viršininkas), buvo priverstas išeiti į Raudonąją Armiją. Teko būti fronte Kurše. 1945 pasibaigus karui, pajuto, jog yra sekamas ir nutarė, kad laikas išeiti partizanauti. Gavo suklastotą pažymėjimą, kad serga motina ir gavęs atostogų parvažiavo į Alytų. Ryšininkės nuvestas susitiko kaime su sesers vyru Aru ir buvusiu gimnazistu Žilvičiu. Aptarė, kaip bus inscenizuotas jo, kaip kareivio, pagrobimas. Partizanai išėjo, o po 2 valandų sodyba buvo apsupta viso Alytaus garnizono. Rytą kartu buvo nuvarytas į Alytų, nors nežinojo, kad yra suimtas. Kaip vėliau paaiškėjo, buvo ne tik išduotas, bet ir pokalbis su partizanais buvo kažkieno klausomas. Pagal 58 1b straipsnį už „tėvynės išdavimą“ buvo „nuteistas“ 10 metų lagerio ir 5 tremties be pilietinių teisių. 1946–1947 kalėjo Čiukotstrojlago zonoje „Zaliv Kresta“, 1948–1953 buvo Berlago ypatingojo režimo lagerio (Kolymoje) kalinys nr. A-1-72, 1953–1956 gyveno tremtyje Magadane, dirbo darbininku. 1956 gavo pasą ir vedė politinę kalinę Magadane, grįžo į Alytų. Sunkiai prisiregistravo savo namuose, bet net juodadarbiu negalėjo įsidarbinti. Ne kartą KGB buvo tardomas, jį mėgino ir užverbuoti, buvo žadama įvairių gėrybių. Kadangi nesutiko, tai ir dirbti galėjo tik melioracijos darbus, „zimagoru“. Kai Alytuje atsirado daug įmonių, trūko darbininkų, įsidarbino suvirintoju. Juo dirbo iki pensijos. Ir dirbdamas, ir būdamas pensijoje savo pažiūras reiškė atvirai. 1990 išrinktas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus skyriaus pirmininku, 3,5 metų buvo Sąjūdžio seimo nariu, buvo Sąjūdžio Alytaus skyriaus pirmininko pavaduotoju, Jungtinių Tautų Lietuvos asociacijos vykdomojo komiteto nariu.
    2002 apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
    Šaltiniai: 1) 1996 m. kandidato į Seimo narius biografija, 2) 2000 m. savivaldybių tarybų rinkimų kandidato anketa, 3) Alytaus istorijos kalendorius.