LIETUVOS POLITINIAI KALINIAI „DALSTROJ“ LAGERIUOSE
UŽVERSTI ŠĮ PUSLAPĮ
Naršymas
Socialiniai tinklai
Rekomenduojame

LIETUVOS POLITINIAI KALINIAI „DALSTROJ“ LAGERIUOSE


Tadas Šakmanas

Pavardė, vardas:Šakmanas, Tadas
Gimimo dаtа ir viеtа: 1899.__.__ Spirakiai (Joniškio vls.)
Mirtiеs data ir viеta: 1989.03.03 Šiauliai
Palaidojimo viеta:
Pogrindžio/partiz. slapyvardis:
Nuolatinė gyv. viеta iki suėmimo:  Pavėzgiai (Šiaulių aps. Stačiūnų vls.)
Suėmimo data ir vieta:1945.02.17 ar 1945.02.08
Kalinimo vietos iki represijos:Šiauliai
Represija:1945.04.07 karinis tribunolas skyrė 10 m. lagerio ir 5 m. tremties
Perdavimo „Dalstrojui“ data:1949
„Dalstrojaus“ lageriai:Kolyma (Magadano sr.)
Kiti lageriai:
Paleidimo** data ir vieta:1956.04.06   ___________
Grįžimo į Lietuvą data:1956
Giminės:tėvas:Klemensas
Įrašo Nr.:1460
Pastabos:A. Smetonos adjutantas, aviacijos plk.
Šaltiniai:

Bendros pastabos:

** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šiedu atvejai dažnai susipina, todėl ir čia neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.


TRUMPA BIOGRAFIJA

    Tadas Šakmanas. Karo lakūnas, aviacijos pulkininkas, prezidento A. Smetonos adjutantas.
    1912 įstojo į Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnaziją.
    1919 baigė Lietuvos karo aviacijos mokyklos I laidą. Aviacijos dalyje tarnavo oro žvalgu, kaip būrio vadas stažavosi 8 pėstininkų pulke.
    1921–1922 karo lakūnas.
    1923 perkeltas į Aviacijos štabą. Kurį laiką ėjo Aviacijos štabo adjutanto pareigas.
    1925–1927 aviacijos sandėlių viršininkas.
    1927 perkeltas į Vyriausiojo štabo Karo mokslo skyrių, redagavo žurnalą „Karys".
    1929–1935 Respublikos Prezidento adjutantas. Išėjęs į atsargą, gyveno Pavėzgių dvare (Šiaulių aps. Stačiūnų vls.).
    1938 tapo akcinės bendrovės „Gubernija" valdybos nariu, Šiaulių alaus daryklos direktorium.
    1941.03.22 išvyko į Vokietiją, gyveno Hamburgo repatriantų stovykloje.
    1942–1943 Lietuvos alaus pramonės tresto direktorius.
    1944 paskirtas Lietuvos vietinės rinktinės Vilniaus miesto komendantu ir įgulos viršininku. 1944.04.06 Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškėlė Lietuvos valstybinę vėliavą. Gegužės pradžioje iš pareigų pasitraukė ir grįžo į savo ūkį.
    1945.02 suimtas I Pabaltijo fronto kontržvalgybos „Smerš“, gavo 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalėjo Mordovijos ir Kolymos lageriuose.
    1956 grįžo į Lietuvą. Gyveno Šiauliuose.
    Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5 laipsnio ordinu, Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinu, DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Čekoslovakijos Baltojo Liūto 3 laipsnio ordinu, Latvijos Trijų Žvaigždžių 3 laipsnio ordinu.
    Šaltiniai: 1) Lietuvos aviacijos istorija 1919–1940 m. (VšĮ „Plieno sparnai“), 2) Pavėzgių dvaras (nakacia.lt).