LIETUVOS POLITINIAI KALINIAI „DALSTROJ“ LAGERIUOSE
UŽVERSTI ŠĮ PUSLAPĮ
Naršymas
Socialiniai tinklai
Rekomenduojame

LIETUVOS POLITINIAI KALINIAI „DALSTROJ“ LAGERIUOSE


Vladas Meškauskas

Pavardė, vardas:Meškauskas, Vladas
Gimimo dаtа ir viеtа: 1929.03.31   ___________
Mirtiеs data ir viеta: 2015.10.07   ___________
Palaidojimo viеta:Kauno r. Karmėlavos kapinės
Pogrindžio/partiz. slapyvardis:Karosas
Nuolatinė gyv. viеta iki suėmimo:  Jurbarkų k. (Jurbarko r.*) arba Kęstučio apyg.
Suėmimo data ir vieta:1946.06.04   ___________
Kalinimo vietos iki represijos:Raseiniai
Represija:1946.10.23 karinis tribunolas skyrė 5 m. lagerio
Perdavimo „Dalstrojui“ data:1947.04.03
„Dalstrojaus“ lageriai:1947.04.03 Vanino (Chabarovsko kr.); 1947.10.03 Elgen Ugolis (Srednekano r.); 1949 Berlag Lazo (Srednekano r.)
Kiti lageriai:
Tremties vietos:1) 1950.12.23 Magadano sr., Srednekano r., Elgen-Ugolis; 2) 1953.08 Krasnojarsko kr., Igarka
Paleidimo** data ir vieta:1954.06   ___________
Grįžimo į Lietuvą data:1955
Giminės:tėvas:Pranas, motina:Stanislava, brolis:Antanas
Įrašo Nr.:1448
Pastabos:moksleivis; bendrabylės Ksavera Orentaitė ir Danguolė Orentaitė
Šaltiniai:

Bendros pastabos:

* Šis administracinis teritorinis pavaldumas buvo nurodytas šaltinyje, tačiau iš tikrųjų aprašomuoju metu pavaldumas turėjo būti kitoks.
** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šiedu atvejai dažnai susipina, todėl ir čia neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.


TRUMPA BIOGRAFIJA

    Vladas Meškauskas. Gimė 1929 m. kario savanorio Petro ir Stanislavos šeimoje. Joje augo keturi broliai ir dvi seserys. Mokėsi Jurbarko gimnazijoje, priklausė „Lietuvių būreliui“. Brolis Antanas, buvęs Plechavičiaus armijos karys, 1945 išėjo partizanauti prieš okupantus, turėjo „Meškutės“ slapyvardį. 1946 į partizanus išėjo ir Vladas, gavo „Karoso“ slapyvardį.
    Brolio ir būrio vado įkalbėtas, grįžo atgal į gimnaziją, tačiau netrukus buvo įskųstas ir suimtas. Gavo 10 metų lagerio. Kasacine tvarka apskundė „teismo“ sprendimą ir bausmė jam buvo sumažinta per pusę. Kalėjo Ugol-Elgene, kituose Magadano srities lageriuose. 1950 pabaigoje jam skirta tremtis neribotam laikui. 1953.10 išleistas pas tėvus į tremtį Igarkoje (Krasnojarsko krašto šiaurėje). 1954 paleistas iš tremties.
    1955 grįžo į Lietuvą, bet į namus grįžti nebuvo leista. Vedė, susilaukė dviejų dukrų. Prasidėjus Atgimimui aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimą: buvo karys, SKAT savanoris, Šaulių sąjungos narys. Surinko daug informacinės istorinės medžiagos apie jurbarkiškius, pirmuosius Lietuvos savanorius, P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės karius, partizanus, ryšininkus. Daug pastangų ir energijos skyrė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimui, jų palaikų perkėlimui. Dainavo Jurbarko politinių kalinių ir tremtinių sąjungos chore „Versmė“.
    Mirė 2015.10.07, palaidotas Kauno r. Karmėlavos kapinėse.

PRO MEMORIA


„Tremtinys“, 2015 Nr. 38