(Naujas puslapis: ^^{{PAGENAME}} '''{{PAGENAME}}''' ({{ru|Бутугычаг}}) - 1937–1956 veikusio rūdyno, kasyklos ir sodrinimo fabriko kompleksas Magadano sr. Tenkos r...) |
(Jokio skirtumo)
|
Dabartinė 13:56, 8 balandžio 2026 versija
Butugyčiagas (rus. Бутугычаг) - 1937–1956 veikusio rūdyno, kasyklos ir sodrinimo fabriko kompleksas Magadano sr. Tenkos rajone, 30 km į š.-v. nuo rajono centro Ust-Omčiugo. Buvo Tenlago padalinys.
Geogr. koordinatės: 61°19′00″ š.pl. 149°11′20″ r.ilg. ![]()
![]()
![]()
Pagrindinė veikla buvo įvairių rūšių rūdos, įskaitant alavą, auksą ir uraną, kasyba. Urano kasyba buvo vykdoma rankiniu būdu, be jokių apsaugos priemonių, todėl kaliniams kilo didelė profesinė rizika. Vidutinė kalnakasio gyvenimo Butugyčiage trukmė buvo mažesnė nei metai.
Lageryje taip pat buvo itin slapta tyrimų ir medicinos įstaiga, kurioje buvo atliekami eksperimentai su kaliniais. Likę gyvi kaliniai teigia, kad per 10 jo gyvavimo metų lageryje žuvo apie 380 tūkst. žmonių, nepaisant to, kad maksimali 31,5 tūkst. vietų talpa buvo pasiekta tik 1952 m.
Įsteigus Berlagą Butugyčiage buvo įkurti Berlago lageriniai punktai „Pašto dėžutė 14“, „Dizelnaja“, „Centralnyj“, „Kocugan“, „Sopka“, „Vakchanka“ ir smarkiai išaugo kalinių bei civilių darbuotojų skaičius.
Lagerio griuvėsiai yra apie 40 km į š.-v. nuo Ust-Omčugo važiuojant Tenkos trasa. Pasukus nuo trasos į dešinę už 9 km nuo lagerio yra Žemutinio Butugyčago gyvenvietė, kurioje buvo apgyvendinti vietinės elektros pastotės kareiviai. 1955 m. uždarius lagerį Žemutinis Butugyčagas taip pat buvo apleistas, o jo gyventojai perkelti į Ust-Omčugą. Už 8 km buvo pradėtos statyti paukštininkystės fermos, tačiau po lagerio uždarymo statyba buvo nutraukta.
Buvę keliai į lagerį sugriuvo, todėl dabar į jį galima patekti tik su specialia įranga arba oro transportu.
Radiacijos lygis Butugyčiago teritorijoje vis dar viršija normą.