Oimiakonas (jak. Өймөкөөн – neužšąlantis vanduo, rus. Оймякон) – kaimo gyvenvietė rytų Jakutijoje, Oimiakono uluse, į pietus nuo Ust-Neros, Oimiakono kalnyne, kairiajame Indigirkos upės krante. Turi 512 gyventojų (2012).
Yra nedidelis oro uostas, meteorologinė stotis.
Klimatas
Oimiakonas garsėja kaip vienas iš mūsų planetos šalčio polių. Oimiakono slėnis – atšiauriausia vieta Žemėje, kur nuolat gyvena žmonės.
Ginčas dėl šalčio poliaus. Iki šiol vis ginčijamasi, kuri iš Jakutijos gyvenviečių – Verchojanskas ar Oimiakonas – turi būti laikoma Šiaurės pusrutulio šalčio poliumi. Oficialiai Oimiakone užregistruota žemiausia temperatūra −67,7°C (1933 m.), o Verchojanske –67,8°C (1892 m., kai Oimiakone temperatūra dar nebuvo stebima). Tačiau neoficialiai 1924 m. akademikas Sergej Obručev užfiksavo Oimiakone (o tiksliau – prie Tomtoro kaimo, 30 km į pietryčius nuo Oimiakono) −71,2°C temperatūrą. Be to, Vyriausiosios geofizikos observatorijos duomenimis, absoliutūs metiniai minimumai Oimiakone yra vidutiniškai 3,5°C žemesni nei Verchojanske. Todėl, nors oficialus minimumas Verchojanske yra 0,1°C žemesnis nei Oimiakone, bet, turint omeny tai, kad Oimiakone 1892 m. stebėjimų nebuvo, egzistuoja didelė tikimybė, kad tais metais temperatūra čia buvo žemesnė nei Verchojanske.
