Iš Kolyma.lt Wiki.
Peršokti į: navigacija, paiešką
(Nukreipiama į Berlag)
 
1 eilutė: 1 eilutė:
'''Berlag''' ({{ru|Берлаг, <u>Бер</u>еговой исправительно-трудовой <u>лаг</u>ерь}}) – 1948–1954&nbsp;m. Rusijos „[[Dalstroj]]aus“ lagerių sistemoje veikęs ypatingasis SSRS Vidaus reikalų ministerijos lageris Nr. 5, buvęs ypatingųjų [[wikipedia:lt:Koncentracijos stovykla#Rusija|SSRS lagerių]], skirtų politiniams kaliniams laikyti, sistemos dalimi.
+
#REDIRECT [[Berlag]]
 
 
Literinis žymėjimas: ЖО.
 
 
 
Valdybos vieta: [[Magadanas]], Rusija.
 
 
 
Įsteigtas 1948&nbsp;m. vasario 28 d., uždarytas 1954&nbsp;m. birželio 25 d.
 
 
 
Kalinių skaičius: iki 32 000.
 
 
 
Lageriniai punktai (nepilnas sąrašas):
 
<ref>Žinynas [http://www.memo.ru/history/NKVD/GULAG/index.htm ''Sistema ispravitelno-trudovych lagerej v SSSR 1923-1960'']. Maskva: Zvenja, 1998. ''(Система исправительно-трудовых лагерей в СССР 1923—1960: Справочник / Общество «Мемориал». Гос. архив РФ. Сост. М. Б. Смирнов. Под ред. Н. Г. Охотина, А. Б. Рогинского. Москва: Звенья, 1998)''. ISBN 5-7870-0022-6.</ref>
 
<ref>''Столица'' (Maskva), 1991&nbsp;m. Nr.&nbsp;16.</ref>
 
* „Aleskitovyj“ (Indigirkos KPV)<ref>KPV - kalnų pramonės valdyba („[[Dalstroj]]aus“ valdymo vienetas)</ref>
 
* „ARES“ (Vakarų KPV Arkagalos anglies kombinato Šachtų valdyba Nr. 2)
 
* „Arkagala“ (Vakarų KPV Arkagalos anglies kombinato Šachtų valdyba Nr. 1)
 
* „Butugyčiag“
 
* Centrinis tranzitinis lageris Nr. 18 Magadane (moterų)
 
* Centrinis tranzitinis lageris Nr. 19 Magadane (vyrų)<ref name="lerner">Иосиф Лернер. [http://www.sakharov-center.ru/asfcd/auth/?t=book&num=1433 Прощай, Россия! : Мемуары «американского шпиона»] / пер. с англ. И. Дашинского. Kfar Habad (Israel):Yad HaChamisha Press, 2006, 307 p.</ref> ''(„Ketvirtasis kilometras“)''
 
* „Chenikandža“ (moterų lageris)
 
* „Cholodnyj“ (Utinkos rūdynas)
 
* „Čelbanja“ (Vakarų KPV)
 
* „D-2“ („Energostroj“ valdyba)
 
* „Dalstrojaus“ I valdybos objektų statyba (keletas lag. punktų)
 
* „Dneprovskij“ (Šiaurės vakarų KPV)
 
* „Elgen-Ugol“
 
* „Galimyj“ (Omsukčiano rūdynas)
 
* „Imeni Belova“
 
* „Imeni Čiapajeva“ (Šiaurės vakarų KPV)
 
* „Imeni Gorkogo“ (Vakarų KPV)
 
* „Imeni Lazo“ (Šiaurės vakarų KPV)
 
* „Imeni Matrosova“ (Tenkos KPV, 1949]]-1950&nbsp;m. „Imeni Berija“)
 
* Janos KPV lageriniai punktai (keletas)
 
* „Kadykčian“ (Vakarų KPV Arkagalos anglies kombinato Šachtų valdyba Nr. 3)
 
* „Kanjon“ (Aukštut. Seimčiano kobalto kombinatas)
 
* „Kolymsnab“ tresto lageris
 
* „Kvarcevyj“ (Utinkos rūdynas)
 
* „Miaundža“ („Miaundžlag“)
 
* Omsukčiano rūdos sodrinimo fabrikas
 
* Orotukano kalnų pramonės ir sodrinimo įrangos remonto gamykla
 
* „Petrovič“ (Utinkos rūdyno skyrius)
 
* „Piostraja Dresva“ („Berlago“ valdybos lageris)
 
* „Promžilstroj“ statybų lageris
 
* „Spokojnyj“ (Šiaurės KPV)
 
* Tenkos KPV kombinatas Nr. 1
 
* Tenkos KPV kombinatas Nr. 2
 
* Tenkos KPV rūdynas Nr. 2
 
* Utinkos aukso rūdos kombinatas
 
 
 
==Istorija==
 
 
 
Berlago įkūrimo pagrindu tapo [[wikipedia:lt:TSRS_Ministrų_Taryba|SSRS Ministrų tarybos]] 1948&nbsp;m. vasario 21&nbsp;d. nutarimas Nr.&nbsp;416–159 „Dėl VRM griežto režimo lagerių organizavimo ypač pavojingų valstybinių nusikaltėlių laikymui“. „Ypač pavojingi valstybiniai nusikaltėliai“ čia buvo žmonės, kovoję prieš bolševikų režimą&nbsp;– Lietuvos ir kitų Rusijos pavergtų tautų laisvės kovotojai, pačios Rusijos kovotojai prieš [[wikipedia:lt:Bolševikai|bolševizmą]]&nbsp;– buvę emigrantai, antisovietinių organizacijų ([[wikipedia:lt:Menševikai|menševikų]], [[wikipedia:lt:Eserai|eserų]], [[wikipedia:lt:Trockizmas|trockistų]], [[wikipedia:lt:Anarchizmas|anarchistų]], [[wikipedia:lt:Monarchizmas|monarchistų]] ir kt.) nariai, o taip pat bolševikai ir nepartiniai, kuriuos Rusijos valdžia paskelbė esant „liaudies priešais“, „šnipais“, „diversantais“ ir pan. Į šią kategoriją patekdavo taip pat asmenys, turėję arba potencialiai galėję turėti [[wikipedia:lt:Bolševikai|bolševikiniam]] režimui pavojingų ryšių su užsieniu.
 
 
 
Berlagas buvo įsteigtas 1948&nbsp;m. vasario 28 d. SSRS Vidaus reikalų ministerijos įsakymu Nr.&nbsp;00219<ref>[http://alexanderyakovlev.org/fond/issues-doc/1009123 Приказ МВД СССР от 28.02.1948 г. № 00219 «Об организации особых лагерей МВД»]</ref>. 1948&nbsp;m. balandžio 29&nbsp;d. SSRS Vidaus reikalų ministerijos įsakymu Nr.&nbsp;00469 nustatyta, kad jis bus pavaldus „[[Dalstroj]]ui“<ref name="Škapov">[http://www.memo.ru/history/nkvd/gulag/r3/r3-34.htm Д. Шкапов. Система исправительно-трудовых лагерей в СССР (memo.ru)]</ref>. Berlagas netapo tuo metu jau egzistavusios „[[Dalstroj]]aus“ lagerių sistemos „[[Sevvostlag]]“ dalimi; savo gyvavimo pradžioje jis buvo operatyviai pavaldus [[Gulagas|Gulagui]] ir „[[Dalstroj]]ui“, o 1949&nbsp;m. rugsėjo mėn. buvo visiškai perduotas „[[Dalstroj]]aus“ lagerių valdybos žinion ir veikė lygiagrečiai [[Sevvostlag]]ui.
 
 
 
Įkūrus Berlagą, į jį buvo perkelti visi politiniai kaliniai (t. y. asmenys, represuoti pagal [[wikipedia:lt:RSFSR|Rusijos SFSR]] Baudžiamojo kodekso [[58 straipsnis|58 straipsnį]]) iš [[Sevvostlag]]o, pastarajame paliekant kriminalinius nusikaltėlius. Be to, politinių kalinių į Berlagą buvo atvežta ir iš kitų [[wikipedia:lt:Koncentracijos stovykla#Rusija|SSRS lagerių]] pagal specialias [[Gulagas|Gulago]] paskyras. 1949&nbsp;m. pradžioje Berlage buvo 15570 kalinių, iš jų 2165 moterų, o 1949&nbsp;m. pabaigoje&nbsp;– 23906 kalinių, iš jų 4098 moterys.<ref name="Kozlov">[http://www.kolyma.ru/magadan/index.php?newsid=410 А. Г. Козлов. Наречённый Берлаг (kolyma.ru)]</ref> Didžiausias kalinių skaičius&nbsp;– 31500&nbsp;– buvo 1952&nbsp;m.<ref name="Škapov"></ref>
 
 
 
Perkelti į Berlagą kaliniai gavo numerius, kurie buvo prisiūti ant kalinio uniformos; pagal juos kaliniai buvo identifikuojami, šaukiami per patikrinimus. Pavardės ir vardai kreipiantis į kalinius Berlage nebebuvo naudojami.
 
 
 
1948&nbsp;m. rugpjūčio 26&nbsp;d. buvo patvirtinta Berlago struktūra. Joje buvo 15 lagerinių padalinių, apjungiančių 20 lagerinių punktų ir Centrinę ligoninę Chetos gyvenvietėje. Iš pradžių Berlago valdyba buvo Piostraja Dresva gyvenvietėje (dab. [[Magadano sritis|Magadano srities]] Omsukčiano raj.), vėliau ji buvo perkelta į [[Magadanas|Magadaną]]. Tuo tarpu lageriniai padaliniai daugiausia buvo sutelkti centrinėje „[[Dalstroj]]aus“ teritorijos dalyje.
 
 
 
Berlago valdybos viršininku buvo pulkininkas P.&nbsp;S. Bondarenko, vėliau – pulkininkas A. F. Vasiljev. Lagerinių padalinių apsaugą vykdė 86-oji konvojinė divizija, vėliau pavadinta SSRS Vidaus reikalų ministerijos [[Gulagas|Gulago]] sukarintos apsaugos 17 skyriumi.
 
 
 
Iškart po SSRS diktatoriaus [[wikipedia:lt:Josifas Stalinas|Josifo Stalino]] mirties, 1953&nbsp;m. kovo 18&nbsp;d. išėjo [[wikipedia:lt:TSRS_Ministrų_Taryba|SSRS Ministrų tarybos]] nutarimas Nr.&nbsp;832-370ss, pagal kurį „[[Dalstroj]]us“ buvo perduotas SSRS Metalurgijos pramonės ministerijos žinion, jo lageriai&nbsp;– SSRS Teisingumo ministerijos [[Gulagas|Gulagui]], o Berlagas&nbsp;– SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vyriausiajai kalėjimų valdybai.<ref>[http://www.kolyma.ru/magadan/index.php?newsid=39 С. Сигачёв. История Дальстроя (kolyma.ru)]</ref>
 
 
 
1954&nbsp;m. birželį Berlagas buvo panaikintas, o jo lageriniai padaliniai perduoti 1953&nbsp;m. rugsėjį įsteigtai [[Sevvostlag#SVITL_ir_USVITL|Šiaurės rytų pataisos darbų lagerių valdybai]] (USVITL, {{ru|УСВИТЛ – Управление Северо-восточных исправительно-трудовых лагерей}}).
 
 
 
==Papildoma informacija==
 
[http://www.memo.ru/history/NKVD/GULAG/r3/r3-34.htm Berlagas „Memorialo“ duomenų bazėje]
 
 
 
{{išnašos}}
 

Dabartinė 14:30, 20 spalio 2012 versija

Nukreipti į: