Bendros pastabos:

** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šie du atvejai dažnai susipina, todėl dažnai neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.

BIOGRAFIJA

Algirdas Čiurlys. Gimė 1928.08.02 Šiauliuose. Nuo 1940 okupuotoje Lietuvoje mokėsi pradžios mokykloje, vėliau gimnazijoje. Būdamas 6 klasėje įstojo į LLA, kartu su Algirdu Šilkumi ir Henriku Lapševičiumi (jo palaikai ilsisi Tuskulėnų memoriale) sudarė konspiracinį trejetą. Baigiantis mokslo metams, per 1945 m. egzaminų laikotarpį, siekiant jį sulaikyti, nakties metu buvo apsuptas namas, tačiau jam pavyko pabėgti, tačiau buvo areštuoti jo tėvai ir sesuo.

Suimtas 1945.07.05 Zapalskių kaime netoli Šiaulių, jam atėjus į pirtį pas ūkininką Laucių. Po žiaurių tardymų Šiauliuose pervežtas į Vilniaus KGB rūmus, kur 1945.11.22 gavo 10 metų kalėti ir 5 metus tremties su pilietinių teisių atėmimu. „Teisiamas“ buvo kartu su savo tėveliu, kuriam buvo skirta 5 metų bausmė už tai, kad jis žinojo apie sūnaus veiklą, tačiau neįskundė jo okupacinei valdžiai.

1945.12 pabaigoje išvežtas į Pečioros lagerių „501-ąją statybą“ tiesti geležinkelį per Uralo kalnus. Vėliau pervežtas i Taišeto lagerius, o iš ten – į Kolymos lagerius.

Magadane buvo naudojamas statybose, atliekant žemės darbus rankiniu būdu amžinojo įšalo žemėje. Po konflikto su kriminaliniais nusikaltėliais, buvo išvežtas į kasiterito rūdos kasyklas – Butugyčiago lagerį „Sopka“ („Kalnas“). Ten dirbo akmeninio kalno gilumoje, labai dulkėtoje aplinkoje iki pat įkalinimo pabaigos. 1953.08 išleistas iš lagerio į tremtį, ištremtas į Magadaną. Iš pradžių dirbo pagalbiniu darbininku kartu su elektriku ir išmoko elektromonterio specialybės. Nuo 1954.06.01 perėjo dirbti į žuvų kombinatą budinčiu elektriku. 1957.09.04 paskirtas elektropastotės meistru, 1960.03.02 vyr. techniku energetiku. 1960.12.22 paskirtas į žuvų trestą vyresniuoju inžinieriumi energetiku, kur ir dirbo iki išvykimo į Lietuvą 1964 metais.

1954 vedė bendro likimo draugę Aleksandrą Baranauskaitę, Magadane susilaukė dukros Dalios ir sūnaus Algirdo.

1957 baigė Magadano vakarinę vidurinę mokykla, įstojo į Visasąjunginį neakivaizdinį politechnikos institutą, o grįžęs į Lietuvą perėjo studijuoti į Kauno politechnikos instituto (KPI) Elektrotechnikos fakulteto vakarinį skyrių.

1964 grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kėdainiuose ir įsidarbino Kėdainių chemijos kombinate superfosfato cecho meistru elektriku. 1965.06.01 paskirtas cecho energetiku.

1969.01.01 pakviestas dirbti į Kėdainių elektros aparatūros gamyklą vyr. inžinieriaus pavaduotoju. Tais pačiais metais baigė studijas KPI ir įgijo inžinieriaus elektromechaniko specialybę.

1977.05.03 perkeltas į Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato statybos direkciją, kur ir baigė savo darbinę veiklą pagal specialybę.

Atgimimo laikotarpiu aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, buvo pirmojo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatas, Sąjūdžio rėmimo grupės Nr. 124 įgaliotinis, socialinių ekonominių problemų darbo grupės narys. Aktyviai dalyvavo įkuriant pirmąją slaugos ligoninę Kaune, buvo pirmasis šios ligoninės direktorius.

1990.03.24 dalyvavo Kauno miesto savivaldybės tarybos rinkimuose kaip Sąjūdžio remiamas kandidatas, buvo išrinktas Kauno miesto tarybos deputatu. Nuo 1993.07.19 Tėvynės Sąjungos – Sąjūdžio frakcijos narys. Yra Kauno deputatų klubo narys.

Aktyviai dalyvauja Lietuvos politinių kalinių bendrijos „Kolyma“ veikloje. Nuo pat jos susikūrimo 1989 m. iki 2024 buvo jos valdybos narys, 2010–2016 pirmininkas.

NUOTRAUKOS