Bendros pastabos:

* Šis administracinis teritorinis vienetas buvo nurodytas šaltinyje, tačiau iš tikrųjų aprašomuoju metu jis negalėjo būti toks.
** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šie du atvejai dažnai susipina, todėl dažnai neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.

BIOGRAFIJA

Anastazija Pliskutė-Pažarauskienė. Gimė 1922.03.15 Šimonyse (Panevėžio apskr., dabar Kupiškio r.). Valstietė, samdoma žemės ūkio darbininkė. Už ryšius su partizanais ir pagalbą jiems kartu su kitais 6 bendrabyliais – Vladu Zulonu, Petru Bražiu, Romualdu Rasiuliu, Jonu Kulišausku, Viktoru Rasuliu ir Jonu Turčinsku – buvo suimta 1949.02.03 ir įkalinta pagal Rusijos SFSR 17-58-1„a“ straipsnį skiriant 10 metų laisvės atėmimo. Suėmimo metu gyveno Butėnuose (Kupiškio apskr. Šimonių vls.), palaikė ryšius su Algimanto rinktinės vadais ir partizanais Antanu Starkumi – Monte, Vladu Velikoniu – Šarnu, Teofiliu Gudu – Eskimu, Jonu Duda. Tardymo metu buvo kankinama, žiauriai mušama, neleidžiama miegoti. Be teismo, už akių Maskvos „troika“ skyrė 10 metų laisvės atemimo. Kalėjo Panevėžio kalėjime, Vanino lageryje, Magadano miesto ir srities lageriuose. Dirbo Kolymos miško kirtimuose ir Magadano miesto statybose.

1955.12.12 paleista iš lagerio („условно-досрочно по определению Магаданского облсуда от 2.12.1955 г. в соответствии с Указом ПВС СССР от 14.07.1954 г.“).

Po išlaisvinimo liko gyventi šalia Magadano buvusiame tarybiniame ūkyje „Magadanskij“ (veliau – „Prigorodnyj“). Ūkyje dirbo karvių fermoje šėrike, vėliau – melžėja. Su buvusiu politiniu kaliniu Pranu Pažarausku sukūrė šeimą.

1972 grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune Šančiuose. Buvo daromos kliūtys prisiregistruojant.

Mirė 1984.02.11, palaidota Kauno Romainių I kapinėse.

NUOTRAUKOS

PRO MEMORIA

Anastazijos ir Prano Pažarauskų kapas Kauno Romainių I kapinėse, 2021 m.