Antanas Lukša

POLITINIAI KALINIAI IŠ LIETUVOS „DALSTROJ“ LAGERIUOSE

Antanas Lukša

Pavardė, vardas:	Lukša, Antanas
Gimimo dаtа ir viеtа:	1923.05.31 Juodbūdis (Marijampolės aps. Veiverių vls.)
Mirtiеs dаtа ir viеtа:	2016.01.02 ___________
Palaidоjimо viеta:	Prienų r. Veiverių „Skausmo kalnelis“ (maps.lt) (Google Maps) (Waze)
Pogr./partiz. slapyvardis:	Arūnas
Gyvenamoji viеta iki suėmimo:	Žasliai / Tauro apyg. štabas
Suėmimo data ir vieta:	1947.06.13 Kaunas
Kalinimo vietos:	Kaunas, 1947.08.31 Vilnius
Represija (nuosprendis):	1947.09.30 okupac. valdžios karinis tribunolas skyrė 25 m. lagerio ir 5 m. tremties
Plukdymas į Kolymą:	1951 vasarą laivu „Nogin“ Vaninas – Magadanas
„Dalstrojaus“ lageriai:	1951 vasarą: (?Sevvostlag/Juzlag): Lazo alavo sodr. fabr. Nr.3; Berlag AV-53 (АВ-53) ir AV-52 (АВ-52) (Miaundža, Arkagalos elektrinės statyba „D-2“)
Kiti lageriai:	Pečioros persiuntimo punktas (Komija), Vorkuta (Komija), 1948.03.21 Statybos Nr. 501 205 kolona (Tiumenės sr.), 1950 pavasarį Taišeto 132 km (Irkutsko sr.)
Tremties data ir vieta:	Magadano sr., Srednekano r. (kiti tremtiniai šioje vietoje)
Paleidimo** data ir vieta:	1956.06.27 ___________
Grįžimo į Lietuvą data ir gyv. vieta:	1956.__.__ vasara Prienų r. Juodbūdžio k. (laikinai), Kaunas
Giminės:	tėvas: Simonas, motina: Ona, sutuoktinė: Eugenija Irena (⚭1959), brolis: Vincas, brolis: Jurgis, brolis: Juozas, brolis: Stasys, dukra: Dalia, sūnus: Kęstutis
Įrašo Nr.:	1400
Pastabos:	mokyt., Tauro apyg. partiz. ryš.; 1949 Pečioros sukil.
Šaltiniai:	V. Kubertavičiaus prisiminimai. Lagerio prie „Čiapajevo“ fabriko kalinių sąrašas (1996.05.26) V. Kubertavičiaus prisiminimai. Srednekano r. tremtinių sąrašas (1996.11.06) Lietuvos gyventojų genocidas, II t. LGGRTC #1043 S. Abromavičius. Partizanų tėvo Simano Lukšos žūtis. „Tremtinys“, 2011.03.11 Nr. 10 E. Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų. Alkas.lt, 2012.09.30 kt. (duomenys iš artimųjų, žiniasklaidos ir kt.)

Bendros pastabos:

** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šie du atvejai dažnai susipina, todėl dažnai neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.

BIOGRAFIJA

Antanas Lukša. Lietuvos pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvis, visuomenės veikėjas.
    Būsimasis laisvės kovotojas Antanas Lukša gimė Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaime ūkininkų Simano ir Onos Lukšų šeimoje. Šeimoje augo dar trys broliai, būsimi partizanai Jurgis (1920–1947), Juozas (1921–1951) ir Stasys (1926–1947), žuvę kovose.
    Baigęs gimnaziją įstojo į Kauno mokytojų seminariją. Pradėti mokytojo darbą sutrukdė 1941 prasidėjęs Vokietijos–SSRS karas. Tais pačiais metais įstojo į Kauno universiteto Statybos fakulteto Geodezijos skyrių. 1944 kurį laiką slapstėsi nuo prievartinės mobilizacijos. Tais pačiais metais gavo mokytojo darbą Veiveriuose. 1946 tapo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininku, pasivadino slapyvardžiu Arūnas. Atlikdamas ryšininko pareigas, 1946.06 dalyvavo kautynėse Mozūriškių miške. Lukšų namai tapo partizanų prieglobsčio ir paramos vieta, todėl partizaninės kovos metais nukentėjo visi šeimos nariai. 1946.09 ryšiams palaikyti A._Lukša persikėlė dirbti į Kaišiadorių suaugusiųjų gimnaziją. Žasliuose įkūrus progimnaziją, paskirtas jos direktoriumi. 1946 12 dalyvavo demaskuojant SSRS Valstybės saugumo ministerijos agentą J._Markulį–Erelį. Jį demaskavus, pasitraukė iš Žaslių ir grįžo į Tauro apygardą. 1947.02.10 paskirtas Geležinio Vilko Žvalgybos skyriaus viršininku. 1947.04.03 paskirtas Tauro apygardos Ryšių poskyrio viršininku. Padėjo broliui Juozui organizuoti Birutės rinktinę Kaune, rūpinosi partizanų Juozo ir J._Krikščiūno–Rimvydo kelione į Vakarus. Jo pareigos buvo palaikyti ryšius tarp apygardos štabo ir rinktinių pareigūnų, padalinių vadų. 1947.06.12 bandydamas organizuoti susitikimą Aleksote su Jungtinės Kęstučio apygardos atstovu papuolė į MGB pasalą. Išvengęs pirmos pasalos, pakliuvo į antrąją ir buvo suimtas. 1947.09.30 SSRS VRM Lietuvos pasienio apygardos karinio tribunolo sprendimu nuo 1948 kalėjo lageriuose Vorkutoje, Tiumenės srityje (lageryje „501 strojka“; dalyvavo kalinių sukilime), Bratske (Irkutsko sr.), Magadano srityje. 1956 paleistas iš lagerio grįžo į Lietuvą, sukūrė šeimą.
    Prasidėjus atgimimui, aktyviai dalyvavo politinių kalinių ir tremtinių visuomeniniame gyvenime. Ilgametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas ir valdybos pirmininkas. LPKTS Garbės pirmininkas. Rūpinosi partizanų, politinių kalinių, tremtinių įamžinimo reikalais (paminklų statyba, knygų leidyba ir kt.). 1999 suteiktas dimisijos kapitono laipsnis. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2003).
    Šaltiniai: 1) LGGRTC (genocid.lt), 2) Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt).

Dar žiūrėkite:

NUOTRAUKOS

Nuotr. Nr. 0015. Leonas Butkus, Antanas Lukša.
D-2 (Magadano sr. Susumano r.), 1955 m. Autorius nežinomas.

Nuotr. Nr. 0014. Jonas Rimša, Bronius, Volodimir (ukrainietis), Antanas Lukša.
D-2 (Magadano sr. Susumano r.), 1955 m. Autorius nežinomas.

Nuotr. Nr. 0235. Sėdi: Antanas Lukša, Juozas Tarnauskas, Vytautas Buzas, stovi: NN, Bronius Kapickas, Liudas? Levertavičius.
D-2 (Magadano sr. Susumano r.) (?), laikas nežinomas. Autorius nežinomas.

Nuotr. Nr. 0208. 16. Jonas Globys, 40. Antanas Andriukaitis, 48. NN, 64. Jurgis Paulionis, 90. Antanas Lukša, 93. NN, 96. A. Markevičius, 98. J. Šibilskas, 109. Juozas Žilys, 111. Feliksas Giedraitis, 114. K. Kunca, 116. Jonas Tamaliūnas, 117. Juozapas Bujanauskas, 120. NN, 122. Giniūnas (vardas?).
Lageris prie objekto „D-2“ (Arkagalos elektrinės) statybos, Miaundža (Magadano sr. Susumano r.), 1955.06.12. Autorius nežinomas.
Nuotr. iš Juozo Bujanausko albumo
[ NUOTRAUKA BE NUMERIŲ ]

Nuotr. Nr. 0209. 1. Jonas Rimša, 2. NN, 3. NN, 4. NN, 5. NN, 6. NN, 7. Alfonsas Greitjurgis, 8. NN, 9. NN, 10. J. Šibilskas, 11. NN, 12. NN, 13. NN, 14. NN, 15. NN, 16. NN, 17. NN, 18. NN, 19. NN, 20. NN, 21. Antanas Lukša, 22. Stasys Juzelėnas, 23. NN, 24. NN, 25. NN, 26. Juozas Žilys, 27. NN, 28. NN, 29. NN, 30. Povilas Rasimavičius, 31. NN, 32. NN, 33. Feliksas Giedraitis, 34. NN, 35. NN, 36. NN, 37. NN, 38. Jonas (pavardė?), 39. NN, 40. NN, 41. NN, 42. NN, 43. NN, 44. Juozapas Bujanauskas, 45. NN, 46. NN, 47. NN, 48. Antanas Krasnadomskis.
Lageris prie objekto „D-2“ (Arkagalos elektrinės) statybos, Miaundža (Magadano sr. Susumano r.), 1956.06.06 (?). Autorius nežinomas.
Nuotr. iš Juozo Bujanausko albumo

Nuotr. Nr. 0210. 1. Jonas Rimša, 2. NN, 3. NN, 4. NN, 5. NN, 6. NN, 7. Alfonsas Greitjurgis, 8. NN, 9. NN, 10. J. Šibilskas, 11. NN, 12. NN, 13. NN, 14. NN, 15. NN, 17. NN, 18. NN, 19. NN, 20. NN, 21. Antanas Lukša, 22. Stasys Juzelėnas, 23. NN, 24. NN, 25. NN, 26. Juozas Žilys, 27. NN, 28. NN, 29. NN, 30. Povilas Rasimavičius, 31. NN, 32. NN, 33. Feliksas Giedraitis, 34. NN, 35. NN, 36. NN, 37. NN, 38. Jonas (pavardė?), 39. NN, 40. NN, 41. NN, 42. NN, 43. NN, 44. Juozapas Bujanauskas, 45. NN, 46. NN, 47. NN, 48. Antanas Krasnadomskis, 49. NN, 50. Antanas Andriukaitis.
Lageris prie objekto „D-2“ (Arkagalos elektrinės) statybos, Miaundža (Magadano sr. Susumano r.), 1956.06.06 (?). Autorius nežinomas.
Nuotr. iš Juozo Bujanausko albumo

Nuotr. Nr. 0622. Pirmas iš kairės stovi Antanas Lukša, trečias – Česlovas Kavaliauskas. Kiti neatpažinti.
Magadano sr. (tiksliau nežinoma), 1955 m. Autorius nežinomas.
Nuotr. iš knygos „Laikom frontą!“ (Vilnius, 2013)

Nuotr. Nr. 0623. Antanas Lukša, Leonas Butkus ir Jonas Rimša kino aparatinėje.
Magadano sr. (tiksliau nežinoma), 1955 m. Autorius nežinomas.
Nuotr. iš knygos „Laikom frontą!“ (Vilnius, 2013)

Nuotr. Nr. 0624. Antanas Lukša ir Juozas Maščinskas.
Magadano sr. (tiksliau nežinoma), 1955 m. Autorius nežinomas.
Nuotr. iš knygos „Laikom frontą!“ (Vilnius, 2013)

Nuotr. Nr. 0625. Politinių kalinių K. Kuncos ir J. Paulionio išleistuvės iš lagerio. 1. NN, 2. NN, 3. NN, 4. NN, 5. NN, 6. NN, 7. Jonas Rimša, 8. Jurgis Paulionis, 9. J. Šibilskas, 10. Varnas, 11. NN, 12. Ramanauskas, 13. Liudas? Levertavičius, 14. Juozas Dailidė, 15. NN, 16. NN, 17. NN, 18. NN, 19. K. Kunca, 20. A. Markevičius, 21. Antanas Lukša.
Miaundža (Magadano sr. Susumano r.), „Berlago“ lagpunktas Nr. 52, 1955.11.15. Autorius nežinomas.
Nuotr. iš knygos „Laikom frontą!“ (Vilnius, 2013)
[ NUOTRAUKA BE NUMERIŲ ]

Nuotr. Nr. 0330. Buvę Kolymos politiniai kaliniai, susirinkę į pirmąjį politinių kalinių suvažiavimą, vykusį Kauno Sporto halėje.
Pirmas iš dešinės – Antanas Lukša, trečias iš dešinės – gal Vladas Šiukšta, kažkuris kitų galimai yra Kazys Virbašius. Likusieji neatpažinti.
Kaunas, 1988.10.29. Fot. Leonas Čerškus.
Nuotrauką atsiuntė Robertas Čerškus

Nuotr. Nr. 0394. Buvę Kolymos politiniai kaliniai, susirinkę į pirmąjį politinių kalinių suvažiavimą, vykusį Kauno Sporto halėje. Antras iš dešinės – Antanas Lukša, likusieji neatpažinti.
Kaunas, 1988.10.29. Fot. Leonas Čerškus.
Nuotrauką atsiuntė Robertas Čerškus

Nuotr. Nr. 0284. Antanas Lukša atidaro Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XVII suvažiavimą.
Kaunas, 2010.05.15. Autorius nežinomas.
(Nuotrauka iš lpkts.lt)

Nuotr. Nr. 0522. XXVI Kolymiečių suvažiavimo dalyviai. Iš kairės: 1. Giedra Dragūnaitė, 2. Antanas Lukša, 3. Vytautas Juškevičius, 4. Rūta Miškinienė, 5. Regina Stasiūnienė, 6. Juozas Janulevičius.
Rumšiškės, 2014.06.21. Fot. Dainius Radzevičius.

PRO MEMORIA

„Gyvenimas“, 2016.01.06

„Tremtinys“, 2023.06.09 Nr. 21

Jurgio ir Antano Lukšų kapas Veiverių Skausmo kalnelyje, 2024 m. (fot. S. Žilionis)