POLITINIAI KALINIAI IŠ LIETUVOS „DALSTROJ“ LAGERIUOSE
UŽVERSTI ŠĮ PUSLAPĮ
Naršymas
Socialiniai tinklai
Rekomenduojame

POLITINIAI KALINIAI IŠ LIETUVOS „DALSTROJ“ LAGERIUOSE


Antanas Terleckas

Pavardė, vardas:Terleckas, Antanas
Gimimo dаtа ir viеtа:1928.02.09 Krivasalis (Utenos aps.)
Mirtiеs dаtа ir viеtа:2023.02.16 Vilnius
Palaidоjimо viеta:Vilnius, Rokantiškių kapinės (vplanas.lt) (maps.lt) (Google Maps) (Waze)
Pogr./partiz. slapyvardis:
Gyvenamoji viеta iki suėmimo:  Krivasalis (Ignalinos r.*) ar Vilnius?
Suėmimų datos ir vietos:1) 1945.07.29  ___________; 2) 1957.12.23  ___________; 3) 1973.__.__  ___________; 4) 1979.10.30  ___________.
Kalinimo vietos:Švenčionys
Represijos (nuosprendžiai):1) 1958.06.14 vad. „aukščiausiasis teismas“ skyrė 4 m. lagerio;
2) 1973 skirta 1 m. lagerio;
3) 1979 vad. „aukščiausiasis teismas“ skyrė 3 m. lagerio ir 5 m. tremties.
„Dalstrojaus“ lageriai:___________
Kiti lageriai:Taišetlag (Irkutsko sr.); Permės sr. (Kučino lageris?)
Tremties data ir vieta:1982.12.25 Magadano sr., Omsukčiano r., Omsukčianas (kiti tremtiniai šioje vietoje)
Paleidimų** datos ir vietos:1) 1945.09.20   ___________; 2) 1960.11.16   ___________; 3) 1974.__.__?; 4) 1987.01.07   ___________.
Grįžimų į Lietuvą datos ir gyv. vietos:1) nebuvo išvežtas; 2) ____.__.__   ___________ (grįžo); 3) ____.__.__   ___________ (grįžo); 4) ____.__.__   ___________ (grįžo).
Giminės:tėvas: Pranas, sutuoktinė: Elena, sūnus: Ramūnas
Įrašo Nr.:1722
Pastabos:moksleivis; Kolymoje 1982-86.
Šaltiniai:

Bendros pastabos:

* Šis administracinis teritorinis vienetas buvo nurodytas šaltinyje, tačiau iš tikrųjų aprašomuoju metu jis negalėjo būti toks.
** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šie du atvejai dažnai susipina, todėl dažnai neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.


BIOGRAFIJA

Antanas Terleckas. Gimė Krivasalio kaime mažažemio valstiečio šeimoje.

1945 mokydamasis Linkmenų progimnazijoje du mėnesius kalėjo Švenčionių kalėjime. Baigęs penkias klases, įstojo į Vilniaus prekybos technikumą, po to studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete.

1954-1957 dirbo SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriuje kredito inspektoriumi, Vilniaus miesto valdybos viršininko pavaduotoju. Dirbdamas mokėsi Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto dieninėje aspirantūroje.

1957.12.24 suimtas. Sibiro lageriuose kalėjo trejus metus.

Sugrįžęs į Lietuvą dirbo „Puntuko“ gamyklos dispečeriu, vyr. ekonomistu, vyr. inžinieriumi. Nuo 1967 Vilniaus valgyklų treste.

1964-1969 Vilniaus universitete neakivaizdžiai studijavo istoriją.

1973.05.24 d. vėl suimtas. Metus kalėjo Lukiškėse ir Vilniaus lageryje. Sugrįžęs iš kalėjimo dirbo gaisrininku, durininku, darbininku.

1976-1977 buvo vienas iš pogrindinio leidinio „Laisvės šauklys“ leidėjų.

1978 vasarą su bendraminčiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą. 1979 vasarą kartu su Lietuvos laisvės lygos nariais leido nelegalų leidinį „Vytis“. 1988 redagavo šio leidinio 7 ir 8 numerius.

1979.08.23 kartu su bendraminčiais parašė ir išplatino „45 pabaltijiečių memorandumą“, raginantį likviduoti Baltijos valstybėse Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes.

1979.10.30 dar kartą suimtas ir „nuteistas“ aštuoneriems metams laisvės atėmimo. Kalėjo Vilniuje, Urale, ketverius metus – Magadano tremtyje.

1987.01.09 grįžo į Lietuvą ir vėl įsitraukė į politinę veiklą. Redagavo leidinius „Vytis“ ir „Laisvės šauklys“. Išleido maždaug dešimt studijų apie „dainuojančiąją revoliuciją“, iš jų svarbiausia – „Didysis sąmokslas prieš Lietuvą“. Taip pat išleido ir iš Magadano rašytus laiškus (II t.).

1998.08.21 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu A. Terleckas apdovanotas 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu už narsą, pasiaukojimą ir ištvermę, kovojant dėl tautos laisvės bei ginant žmogaus teises okupuotoje Lietuvoje.

Kartu su žmona Elena išaugino du sūnus ir dukterį. Turi šešis anūkus ir vieną proanūkį.

Šaltinis: 2000 m. Seimo rinkimų kandidato biografija.

    Dar žiūrėkite:

NUOTRAUKOS

[Antanas-Terleckas]

Nuotr. Nr. 0277. Politiniai kaliniai Antanas Terleckas, Stasys Ignatavičius, Kęstutis Diržys, Antanas Jankauskas, Pranas Skeiveris, Juozas Petrauskas, Henrikas Jatautis.
Taišetas, 1959.06.24. Autorius nežinomas.
Nuotr. iš A. Terlecko archyvo
 

[Antanas-Terleckas]

Nuotr. Nr. 0479. Antanas Terleckas tremtyje.
Omsukčianas (Magadano sr.), 1983 m. Autorius nežinomas.
 

[Antanas-Terleckas]

Nuotr. Nr. 0633. Lietuvos Laisvės Lygos pirmininkas Antanas Terleckas kalba Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime.
Vilnius, Koncertų ir sporto rūmai, 1988.10.22. Fot. op. Leonas Glinskis.
Kadras iš filmuotos medžiagos.
 

[Antanas-Terleckas]

Nuotr. Nr. 0634. XXV Kolymiečių suvažiavimo dalyviai. Iš kairės: Regina Armoškienė (toliausiai), Giedra Dragūnaitė (arčiausiai, žemiau už kitus), Stasė Aniulienė, Henrikas Jatautis, Arūnas Vaišnoras, Antanas Terleckas, Bronislovas Smailys, Antanas Petrikonis.
Rumšiškės, Lietuvos etnografijos muziejus, prie Račkiškės koplyčios, 2013.06.15. Fot. Dainius Radzevičius.
 

[Antanas-Terleckas]

Nuotr. Nr. 0635. Buvę politiniai kaliniai Henrikas Jatautis, Antanas Terleckas ir Antanas Petrikonis LPKB „Kolyma“ XXV suvažiavime.
Rumšiškės, Lietuvos etnografijos muziejus, prie Račkiškės koplyčios, 2013.06.15. Fot. Dainius Radzevičius.
 

PRO MEMORIA


Terleckų šeimos kapas Rokantiškių kapinėse, 2024 m. (fot. S. Žilionis)