POLITINIAI KALINIAI IŠ LIETUVOS „DALSTROJ“ LAGERIUOSE
UŽVERSTI ŠĮ PUSLAPĮ
Naršymas
Socialiniai tinklai
Rekomenduojame

POLITINIAI KALINIAI IŠ LIETUVOS „DALSTROJ“ LAGERIUOSE


Antanas Valiukėnas

Pavardė, vardas:Valiukėnas, Antanas
Gimimo dаtа ir viеtа:1913.03.25 Taukeliai (Utenos aps. Daugailių vls.)
Mirtiеs dаtа ir viеtа:1946.07.16 Ivdellag (Sverdlovsko sr.)? (galėjo žūti ir per sprogimą Nachodkos uoste 1946.07.24)
Palaidоjimо viеta:
Pogr./partiz. slapyvardis:
Gyvenamoji viеta iki suėmimo:  Berlynas (Vokietija)
Suėmimų datos ir vietos:1) 1945.05.19 Berlynas; 2) 1945.06.09  ___________.
Kalinimo vietos:Berlynas, Vilnius
Represija (nuosprendis):1946.03.19 okupac. valdžios karinis tribunolas skyrė 10 m. lagerio
„Dalstrojaus“ lageriai:1946.03.28 Nachodka
Kiti lageriai:Ivdellag (Sverdlovsko sr.)?
Grįžimo į Lietuvą data ir gyv. vieta:negrįžo
Giminės:tėvas: Jurgis, motina: Uršulė, sesuo: Elena, brolis: Mečys (1910), sutuoktinė: Laima
Įrašo Nr.:4989
Pastabos:LAF narys, 1941.06 sukil. dalyvis, VLIK narys.
Šaltiniai:

BIOGRAFIJA

Antanas Valiukėnas. Žurnalistas, redaktorius, vertėjas, rezistentas.
    Baigė Daugailių pradžios mokyklą, 1931 – Švėkšnos gimnaziją. 1931 lankė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto filologijos skyrių. 1937-1939 studijavo Ciuricho universitete.
    Bendradarbiavo leidiniuose „Lietuvos aidas“, „Vairas“ ir kt. 1932-1933 dirbo laikraščio „Studentų balsas“ redakcijoje. 1933-1935 žurnalo „Akademikas“ steigėjas ir pirmasis redaktorius. 1934-1935 žurnalo „Jaunoji karta“ redaktorius. Skaitė spaudos apžvalgas Valstybės radiofone ir dirbo Lietuvos tautininkų sąjungos generalinio sekretoriaus tarnyboje. Išvertė Prospero Merimė romaną „Kolomba“ (išleistas 1937).
    1937 išvyko į Šveicariją, Ciuricho universitete studijavo pedagogiką ir sociologiją, kartu dirbdamas „Lietuvos aido“ korespondentu. 1939.09.01 prasidėjus karui, kaip ir kiti užsienio studentai, turėjo grįžti į savo šalį. Grįžęs į Kauną 1939-1940 dirbo žurnalo „Vairas“ redakcijoje.
    Prasidėjus SSRS okupacijai 1940.06.21 per „žaliąją sieną“ išvyko iš Lietuvos į Vokietijos valdytą Klaipėdos kraštą, kurį laiką gyveno policijos priežiūroje ir buvo nugabentas į Gleisgarbeno filtracijos stovyklą Rytprūsiuose. Vėliau dirbo fizinį darbą Gešviečiuose (prie Įsruties). 1940.10 paleistas iš pabėgėlių internato, persikėlė į Berlyną, dirbo spaustuvėje. Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje Kazys Škirpa pakvietė jį užimti sekretoriaus pareigas. Gerai mokėdamas vokiečių kalbą, jis aktyviai dalyvavo Lietuvos pasiuntinybės veikloje. Buvo patikimas K. Škirpos patarėjas ir raštų redaktorius, parūpindavo informacijos Lietuvos bylos reikalais, plėtojo santykius su įvairiais Lietuvai draugiškais užsieniečiais. Berlyne tapo vienu iš Lietuvių aktyvistų fronto steigėjų, dalyvavo organizuojant 1941 Birželio sukilimą. Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui nelegaliai buvo atvykęs į Lietuvą su K. Škirpos instrukcijomis Laikinajai vyriausybei. Dalyvavo antinaciniame pogrindyje, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) veikloje, organizavo informacijos apie padėtį okupuotoje Lietuvoje perdavimą per Vokietiją ir Švediją į JAV.
    1945 SSRS saugumo pagrobtas Berlyne, atvežtas į Vilnių, po to išvežtas kalinimui į lagerius Sibire.
    Žuvo lageryje, tačiau nežinoma kokiame. Palaidojimo vieta nežinoma.

NUOTRAUKOS

(dar nėra)