Bendros pastabos:

** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šie du atvejai dažnai susipina, todėl dažnai neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.

BIOGRAFIJA

Eduardas Šmitas. Pedagogas, politinis kalinys.
    Mokėsi Švėkšnos, vėliau Šilutės gimnazijose. 1946.04.19 suimtas klasėje ir kalintas Šilutės kalėjime. 1946.08.22 gavo 3 metus lagerio už sąmoningą nepranešimą apie antitarybinę veiklą ir išvežtas į Kolymą. 1947 rudenį išteisintas ir paleistas.
    1950 eksternu išlaikė abitūros egzaminus, neakivaizdiniu būdu baigė VPI. Mokytojavo Agluonėnuose ir Vilkyčiuose.
    Mėgo chorinį dainavimą. Nuo 1965 dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse su savo suburtais mokinių chorais. Buvo tremtinių ir politinių kalinių sąjungos narys. Dainavo politinių kalinių ir tremtinių chore „Pamario aidas“, kūrė chorui dainas.
    Yra išspausdinęs atsiminimų: „Karo ir pokario vėtros“ (Švėkšna atsiminimuose. Sud. P. Čeliauskas. Kaunas, 1999) ir „20 mėnesių pragare“ (Žemaitijos spauda, Klaipėda, 2006).
    Gyvenimas aprašytas knygoje „Eduardas Šmitas: Nepalūžęs tremtyje“ (Rita Šmitaitė-Beniušienė, Šiaulių universiteto leidykla, 2010).

NUOTRAUKOS

PRO MEMORIA

„Tremtinys“, 2009 Nr. 4