Naršymas
Socialiniai tinklai
Rekomenduojame
POLITINIAI KALINIAI IŠ LIETUVOS „DALSTROJ“ LAGERIUOSE
| Pavardė, vardas: | Brazauskas, Juozas |
| Gimimo dаtа ir viеtа: | 1913.12.18 Steponai (Vilkaviškio aps. Paežerių vls.) |
| Mirtiеs dаtа ir viеtа: | 1993.11.03 Kaunas |
| Palaidоjimо viеta: | Kauno r. Panevėžiuko kapinės (maps.lt) (Google Maps) (Waze) |
| Pogr./partiz. slapyvardis: | Feliksas |
| Gyvenamoji viеta iki suėmimo: | Vilnius |
| Suėmimo data ir vieta: | 1946.03.14 ___________ |
| Kalinimo vietos: | Vilnius |
| Represija (nuosprendis): | 1946.11.11 okupac. valdžios karinis tribunolas skyrė 10 m. lagerio |
| „Dalstrojaus“ lageriai: | 1950.11.06 Berlag (Magadano sr.*) |
| Kiti lageriai: | Temlag (Dubravlag) (Mordovija) |
| Grįžimo į Lietuvą data ir gyv. vieta: | 1955.__.__ ar 1956.__.__ Kaunas |
| Giminės: | tėvas: Petras, motina: Uršulė, sutuoktinė: Anelė Uršulė, dukra: Skaistutė |
| Įrašo Nr.: | 1076 |
| Pastabos: | Lageryje kartu buvo Mindaugas Julius Bloznelis, Cezaris Šeikus ir Jonas Štreimikis. 1955 vasarą pabėgo iš tremties. Kt. duom. gim. 1914.01.15. |
| Šaltiniai: |
|
Bendros pastabos:
* Šis administracinis teritorinis vienetas buvo nurodytas šaltinyje, tačiau iš tikrųjų aprašomuoju metu jis negalėjo būti toks.
BIOGRAFIJA
Juozas Brazauskas. Mokytojas, ateitininkas, Adelės Dirsytės bendražygis Kolymos lageriuose.
Mokėsi „Žiburio“ gimnazijoje, buvo ateitininkas. Studijavo ekonomiką Vytauto Didžiojo universitete. 1937 susituokė su Anele Švabaite ir išvyko studijų į Prancūziją. 1939 grįžo į Lietuvą. 1944 įkūrė Ateitininkų centro valdybą, kartu su kitais organizavo Lietuvos išlaisvinimo komitetą ir tapo vienu iš jo vadovų. Komitetas veikė ateitininkų pagrindu ir vadovavosi Lietuvių Fronto ideologija ir tikslais. Jis leido pogrindinę spaudą, partizanus aprūpino informacija, maistu, medikamentais.
1945.07.26 J. Brazauskas suimtas, bet tą pačią dieną iš NKVD pastato Lukiškių aikštėje pabėgo ir toliau kaip „Feliksas“ vadovavo pogrindžiui. 1946.03.14 vėl suimtas, kankintas, jam skirta 10 m. kalėti lageryje ir 5 m. po to būti tremtyje.
Žmona Anelė su dukra Skaiste pradėjo slapstytis. Anelė gavo žuvusios Viktorijos Martišauskaitės dokumentus, o dukrą ėmė vadinti Maryte Balsyte. NKVD manė, kad A. Brazauskienė nuskendo Nemune per potvynį, todėl jos nebeieškojo. 1955 grįžęs į Lietuvą J. Brazauskas antrą kartą vedė savo žmoną ir įsidukrino dukrą. Nuo 1959–1960 Brazauskų namuose Kaune pradeda burtis gyvenimo prasmės ieškantys jauni žmones, su kuriais J. Brazauskas kalbėdavo apie religiją, filosofiją, Lietuvos istoriją, o žmona iš prancūzų kalbos vertė religinę, filosofinę ir psichologinę literatūrą. Brazauskų metodiškas darbas su jaunimu diegiant pasauliui atviros katalikybės sampratą atnešė vaisių. Per jų mokyklą perėjo apie 50 žmonių – gydytojų, ekonomistų, muzikų, pedagogų, inžinierių, žurnalistų, kunigų, įvairių sričių mokslininkų.
Šaltinis: Ramūnas Labanauskas. Juozas ir Anelė Brazauskai – jaunimo ugdytojai. „Laiškai bičiuliams“, 2016 Nr._2(30) p.38 ir 2017 Nr._1(31) p.26.
NUOTRAUKOS
![[Juozas-Brazauskas]](/zmones/foto/0271.jpg "Brazauskų šeima Anelė Uršulė Skaistutė Juozas 1986")
Nuotr. Nr. 0271.
Brazauskų šeima – Anelė Uršulė, Skaistutė ir Juozas.
Vieta nežinoma, 1986 m. Autorius nežinomas.
Nuotr. iš „Bernardinai.lt“
PRO MEMORIA
].jpg "Juozo ir Anelės Brazauskų kapas Panevėžiuko kapinėse, 2024 m. (fot. S. Žilionis)")