BIOGRAFIJA

Liutgardas Povilaitis. Gimė Jurbarke 1923.11.26 inteligentų šeimoje. 1943 m. baigė Jurbarko gimnaziją, kur pasižymėjo kaip geras krepšininkas (1,82 m ūgio). 1946.01.02 suimtas už antisovietinę veiklą. Kalėjo Raseinių kalėjime, vėliau Vilniuje. 1946.05.14 karo tribunolas skyrė 10 metų lagerio ir 5 metus tremties su pilietinių teisių atėmimu. Nuo 1947.01.12 kalėjo Sevželdorlage (Rusija, Komijos ASSR). Ten dirbo sekinančius miško kirtimo darbus. Pajutęs, kad apleidžia jėgos (tesvėrė 42 kg), sau įsikirto į koją. Taip pateko į sanitarinę dalį, kur tokius paliegėlius kartais pavykdavo „atmaitinti". 1949.07.24 etapuotas į Berlagą (Rusija, Chabarovsko kraštas), kur Matrosovo aukso rūdos kasykloje buvo įdarbintas kontoroje. 1954.05.15 paleistas iš lagerio gyveno tremtyje Magadano srities Susumano mieste. Ten susipažino su tokio paties likimo latvaite Ina ir 1954 m. gruodį sukūrė šeimą. Pirmagimė dukra Rūta gimė 1955.09.28 lazaretų kaimelio Neksikano, nutolusio nuo Susumano apie 25 km, ligoninėje. 1956 m. spalį paleistas iš tremties, lapkričio pradžioje su šeima grįžo į Jurbarką. 1960.02.27 sutuoktiniai susilaukė antro vaiko – sūnaus Raimondo. 1963 m. Liutgardas neakivaizdiniu būdu baigė Kauno Politechnikumo I laidos Pramoninės ir civilinės statybos (PCS) specialybę. Prieš tai eksternu teko pakartoti vidurinės mokyklos baigiamąsias klases (sovietai neįskaitė vokiečių okupacijos metais baigtų mokslų). Tėviškėje sunkiai rasdavo darbą, tad dauguma statytų objektų buvo Užnemunėje – Kiduliuose, Gelgaudiškyje, Plokščiuose. Atšilus politiniam klimatui, dirbo Jurbarko SV, TSO, KMK*. Prie sovietų valdžios, nebūdamas partinis, vadovaudavo techniniam–gamybiniam skyriui. Įmonių vadovai, vyr. inžinieriai, bendradarbiai pamena Liutgardą kaip sumanų statybos vadovą, organizatorių, sąžiningą, darbštų ir jautrų žmogų. Toks jis buvo ir šeimoje – mylintis, atjaučiantis, visur spėjantis. Mirė anksti, nesulaukęs Lietuvos Atgimimo, vos 61-erių nuo vėžio – į koją (tą pačią, sužalotą taigoje) įsimetusios kaulų sarkomos – 1984.12.27. Palaidotas Jurbarko evangelikų liuteronų kapinėse.
    Sutuoktinė – Ina Gaigale, latvė, gimusi 1926.02.13, kilusi iš Latvijos Balvų m., represuota 10 m. laisvės atėmimu su turto konfiskavimu ir pilietinių teisių atėmimu 5 metams. Nuo 1945.11.03 iki 1954.06.08 kalėjo įvairiose vietose: Taišete (Oziorlage), po kurio laiko etapuota į 11 kolonos tarybinį ūkį netoli Taišeto, dar vėliau į Berlagą, Kolymos lagerius. Keletą metų dirbo giliai po žeme pneumatiniu plaktuku Chenikandžos aukso kasyklų šachtoje. Vėliau, baigusi geologų mokslus, dirbo geodezininke, taip pat po žeme. 1954 m. birželį paleista iš lagerio, 1956 m. rudenį su sutuoktiniu Liutgardu grįžo nebe į savo gimtinę, o į Jurbarką, kur ir dabar gyvena.
    ———
    * SV – Statybos valdyba, TSO – Tarpkolūkinė statybos organizacija, KMK – Kilnojamoji mechanizuota kolona.

NUOTRAUKOS

PRO MEMORIA

Liutgardo Povilaičio ir Inos Gaigalis kapas Jurbarko evangelikų liuteronų kapinėse, 2024 m.