Bendros pastabos:

** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šie du atvejai dažnai susipina, todėl dažnai neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.

BIOGRAFIJA

Petras Milinauskas. Baigė pradinę mokyklą, po to dvejus metus mokėsi Punios vidurinėje mokykloje. 1944 išvažiavo į Kauną, gyveno I Birutės kaime, įstojo į sodininkystės mokyklą. 1945 perėjo studijuoti į Kauno sodininkystės–daržininkystės technikumą (Aukštojoje Fredoje). Ten ir suimtas studijuodamas III kurse. Okupacinis „teismas“, pritaikęs Rusijos baudžiamojo kodekso 58-1a ir 58-11 straipsnius, skyrė 10 m. lagerio bausmę. Nuo 1948.02.12 iki 1957.05.13 buvo kalinamas Kolymos lageriuose, ten dirbo aukso kasyklose. Šachtoje sprogus dujoms, krito iš 18 m aukščio ir buvo sunkiai sužestas, gulėjo komos būsenoje, bet atsigavo. 1957 grįžo į tėviškę Pievagalių kaime. Dar pasigydęs Lietuvoje, nors būdamas nekokios sveikatos, sugebėjo baigti technikumą Žagarėje ir dirbo Prienų r. Jiezno kolūkyje, tačiau po pusantrų metų, eidamas 34 metus, dideliuose skausmuose mirė ant mamos rankų ligoninėje. Palaidotas Alytaus r. Punios sen. Pievagalių kaimo kapinėse šalia tėvų.