BIOGRAFIJA

Stasys Kizelavičius. Gimė 1925 m. vasario 23 d. Alytuje, tarnautojo šeimoje. Visą laiką gyveno ir mokėsi Alytuje. 1944 baigė Alytaus valstybinę gimnaziją. Buvo Plechavičiaus vietinėje rinktinėje, Marijampolės karo mokykloje. Užėjus bolševikams, bijodamas, kad neišvežtų mamos ir sesers Marijos (jos vyras Mykolas Petrauskas „Aras“ jau partizanavo), 1944.12.08 buvo mobilizuotas į Raudonąją Armiją. Tarnavo Rusijoje, vėliau – Kuršo fronte, tačiau aktyviuose karo veiksmuose nedalyvavo.
    1945 pasibaigus karui, pajuto, jog yra sekamas ir nutarė, kad laikas išeiti partizanauti. Gavo suklastotą pažymėjimą, kad serga motina ir gavęs atostogų parvažiavo į Alytų. Ryšininkės nuvestas 1945.10.03 Miklusėnų kaime susitiko su sesers vyru „Aru“ ir buvusiu gimnazistu Andriulevičiumi „Žilvičiu“. Aptarė, kaip bus inscenizuotas jo, kaip kareivio, pagrobimas. Partizanai išėjo, o po 2 valandų sodybą apsupo Alytaus garnizono kareiviai. Rytą kartu su visais buvo nuvarytas į Alytų, nors nežinojo, kad yra suimtas. Kaip vėliau paaiškėjo, buvo ne tik išduotas, bet ir pokalbis su partizanais buvo kažkieno klausomas. Pagal 58 1b straipsnį „už tėvynės išdavimą“ gavo 10 metų lagerio ir 5 tremties be pilietinių teisių.
    1946–1947 kalėjo Čiukotstrojlago zonoje „Zaliv Kresta“, 1948–1953 buvo Berlago ypatingojo režimo lagerio (Kolymoje) kalinys nr. A-1-72, 1953–1956 gyveno tremtyje Magadane, dirbo darbininku.
    1956 gavo pasą, Magadane vedė politinę kalinę Konstanciją Urmonaitę ir grįžo į Alytų. Sunkiai prisiregistravo savo namuose, bet net juodadarbiu negalėjo įsidarbinti. Ne kartą KGB buvo tardomas, jį mėgino ir užverbuoti, buvo žadama įvairių gėrybių. Kadangi nesutiko, tai ir dirbti galėjo tik melioracijos darbus, „zimagoru“. Kai Alytuje atsirado daug įmonių, trūko darbininkų, įsidarbino suvirintoju. Juo dirbo iki pensijos. Ir dirbdamas, ir būdamas pensijoje savo pažiūras reiškė atvirai. 1990 išrinktas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus skyriaus pirmininku, 3,5 metų buvo Sąjūdžio seimo nariu, buvo Sąjūdžio Alytaus skyriaus pirmininko pavaduotoju, Jungtinių Tautų Lietuvos asociacijos vykdomojo komiteto nariu.
    2002 apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

PRO MEMORIA

„Tremtinys“, 2005 Nr. 12