Bendros pastabos:

* Šis administracinis teritorinis vienetas buvo nurodytas šaltinyje, tačiau iš tikrųjų aprašomuoju metu jis negalėjo būti toks.
** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šie du atvejai dažnai susipina, todėl dažnai neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.

BIOGRAFIJA

Stasys Leščinskas. Būdamas 18 m. (1946) pašauktas tarnybai į sovietinę armiją. Tarnavo Leningrado srityje Suomijos pasienyje. Vieną jo budėjimo dieną kažkas neva perėjo sieną (bent jau taip jam buvo paaiškinta po sulaikymo, tardymo metu). Tyrimo metu paaiškėjo tokie jo biografijos faktai: Stasio Leščinsko tėvas buvo kaimo, kuriame Stasys gimė ir augo, seniūnas, 1940 jis buvo ištremtas ir dingo be žinios; Stasys su mama pakeitė pavardę (Kvidritevičius) ir gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės buvo laikomos sunkinančiomis: Stasiui skyrė mirties bausmę pagal Rusijos Baudžiamojo kodekso 58 straipsnį („Tėvynės išdavimas“). Vėliau ši bausmė buvo pakeista į 25 m. lagerio ir 5 m. pilietinių teisių panaikinimo (tremties). 1947 atvežtas į lagerį Sibire. 1958 paleistas iš lagerio Ust-Neroje (Jakutijos Oimiakono r.) ir gavo „švarius“ dokumentus. Vedė Ust-Neroje. 1965 persikėlė į Magadaną, kur išgyveno iki 1989, po to su žmona išvyko į jos tėviškę Ukrainoje – Dubrovicą (Rivno sr.).
    Šaltinis: Lena Leščinskaitė (duktė).