Naršymas
Socialiniai tinklai
Rekomenduojame
POLITINIAI KALINIAI IŠ LIETUVOS „DALSTROJ“ LAGERIUOSE
| Pavardė, vardas: | Šakmanas, Tadas |
| Gimimo dаtа ir viеtа: | 1899.09.23 Spirakiai (Joniškio vls.) |
| Mirtiеs dаtа ir viеtа: | 1988.03.03 Šiauliai |
| Palaidоjimо viеta: | Šiauliai, Ginkūnų kapinės (maps.lt) (Google Maps) (Waze) |
| Pogr./partiz. slapyvardis: | |
| Gyvenamoji viеta iki suėmimo: | Pavėzgiai (Šiaulių aps. Stačiūnų vls.) |
| Profеsija, vеikla: | |
| Suėmimo data ir vieta: | 1945.02.17 ar 1945.02.08 ___________ |
| Kalinimo vietos: | Šiauliai |
| Represija (nuosprendis): | 1945.04.07 okupac. valdžios karinis tribunolas skyrė 10 m. lagerio ir 5 m. tremties |
| „Dalstrojaus“ lageriai: | 1949 Kolyma (Magadano sr.) |
| Kiti lageriai: | 1947 Šilutės lageris (Macikų?) |
| Paleidimo** data ir vieta: | 1956.04.06 ___________ |
| Grįžimo į Lietuvą data ir gyv. vieta: | 1956 Šiauliai |
| Giminės: | tėvas: Klemensas, motina: Monika, sesuo: Elena (1886), brolis: Antanas (1888), brolis: Julius (1901), sutuoktinė: Alina, sūnus: Aloyzas |
| Įrašo Nr.: | 1460 |
| Šaltiniai: |
|
Bendros pastabos:
** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šie du atvejai dažnai susipina, todėl dažnai neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.
BIOGRAFIJA
Tadas Šakmanas. Karo lakūnas, aviacijos pulkininkas, Respublikos Prezidento adjutantas.
1912 įstojo į Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnaziją.
1919 baigė Lietuvos karo aviacijos mokyklos I laidą. Aviacijos dalyje tarnavo oro žvalgu, kaip būrio vadas stažavosi 8 pėstininkų pulke.
1921–1922 karo lakūnas.
1923 perkeltas į Aviacijos štabą. Kurį laiką ėjo Aviacijos štabo adjutanto pareigas.
1925–1927 aviacijos sandėlių viršininkas.
1927 perkeltas į Vyriausiojo štabo Karo mokslo skyrių, redagavo žurnalą „Karys".
1929–1935 Respublikos Prezidento Antano Smetonos adjutantas. Išėjęs į atsargą gyveno Pavėzgių dvare (Šiaulių aps. Stačiūnų vls.).
1938 tapo akcinės bendrovės „Gubernija" valdybos nariu, Šiaulių alaus daryklos direktorium.
1941.03.22 išvyko į Vokietiją, gyveno Hamburgo repatriantų stovykloje.
1942–1943 Lietuvos alaus pramonės tresto direktorius.
1944 paskirtas Lietuvos vietinės rinktinės Vilniaus miesto komendantu ir įgulos viršininku. 1944.04.06 Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškėlė Lietuvos valstybinę vėliavą. Gegužės pradžioje iš pareigų pasitraukė ir grįžo į savo ūkį.
1945.02 suimtas I Pabaltijo fronto kontržvalgybos „Smerš“, gavo 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalėjo Mordovijos ir Kolymos lageriuose.
1956 grįžo į Lietuvą. Gyveno Šiauliuose.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5 laipsnio ordinu, Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinu, DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Čekoslovakijos Baltojo Liūto 3 laipsnio ordinu, Latvijos Trijų Žvaigždžių 3 laipsnio ordinu.
Šaltiniai:
1) Lietuvos aviacijos istorija 1919–1940 m. (VšĮ „Plieno sparnai“),
2) Pavėzgių dvaras (nakacia.lt).
PRO MEMORIA
