Bendros pastabos:

* Šis administracinis teritorinis vienetas buvo nurodytas šaltinyje, tačiau iš tikrųjų aprašomuoju metu jis negalėjo būti toks.
** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šie du atvejai dažnai susipina, todėl dažnai neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.

BIOGRAFIJA

Vincas Kubertavičius. Karo tarnybą atliko Lietuvos kariuomenės karo policijos mokykloje Kaune. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, tarnybą tęsė 29 korpuso 294 šaulių pulke, jaunųjų vadų mokykloje. 1941.06.17 Varėnos poligone suimtas. Karui prasidėjus buvo grąžintas į dalinį ir 1941.06.23 pateko į vokiečių nelaisvę. 1941.07 įstojo į formuojamą 2-ąjį Policijos batalioną, pakeltas grandiniu, vėliau - jaunesniuoju puskarininkiu. Vokiečiams traukiantis pasiliko Lietuvoje ir slapstėsi, turėdamas fiktyvius dokumentus. 1945.03.19 įstojo į ltn. Kuzmicko-Briedžio vadovaujamą partizanų būrį. 1945.04.20 Briedžio pasiųstas į Palių rajoną organizuoti partizanų būrių. Nuo 1945.05.17 vadovavo Šarūno partizanų būriui. 1945.08.04-12 rusų kariuomenei puolant Žuvinto ežere įsitvirtinusius partizanus vadovavo gynybai. Prasidėjus masinei partizanų legalizacijai 1945.09.28 užsiregistravo kaip buvęs vokiečių armijos kareivis. Su partizanais ryšių nenutraukė. Slapyvardį „Vidugiris“ pakeitė į „Siaubą“. 1945.10.10 Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Juozas Stravinskas-Žiedas V. Kubertavičiui pavedė Amalvos pelkių, Žuvinto ežero ir Buktos miško rajonuose organizuoti Šarūno partizanų kuopą ir paskyrė šios kuopos vadu. Slapyvardį „Siaubas“ pakeitė į „Jovarą“. Susitikime su apygardos štabo viršininku V. Bacevičium-Vygandu ir žvalgybos skyriaus viršininku V. Pupeliu-Tautvydu aptarė partizanų organizavimo Palių rajone klausimus. 1945.11.06 suimtas užduoties vykdymo metu. Po trijų dienų tardymo rusai pasiūlė jam dirbti NKVD naudai ir paleido. Būdamas laisvėje iš legalizavusiųjų organizavo pasyvių partizanų grupę. 1945.10 pabaigoje suėmus Tauro apygardos štabo pareigūnus, jų tardymo metu V. Kubertavičiaus partizaninė veikla buvo išaiškinta ir 1945.12.04 jis buvo suimtas. Kalėjo Kolymos „Dalstroj“ lageriuose. 1953.06.19 iš lagerio išleistas į tremtį. 1960 grįžo į Lietuvą, tačiau, nesvetingai čia sutiktas, išvyko į Magadano sritį ir iki 1974.02.20 ten gyveno ir dirbo. Išėjęs į pensiją grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Klaipėdoje. Buvo Lietuvos Šaulių sąjungos garbės šaulys, LLKS narys. Jam suteiktas kario savanorio statusas. Aktyviai dalyvavo partizanų atminimo įamžinime.

Šaltinis: „Laisvės kovų archyvas“ 2001 Nr._29 p.97-98.

    Dar žiūrėkite:

• V. Kubertavičius. Nelegalus partizaninis gyvenimas okupuotoje Lietuvoje 1944-1945 metais. „Laisvės kovų archyvas“ Nr. 44, 2011.
• V. Kubertavičiaus prisiminimai „Ketvirtis amžiaus be Tėvynės“ (5, 6 ir 7 kn., rankraštis). Klaipėda, 1996.
• V. Kubertavičius. Okupacija iš arti. Liudijimas. Alkas.lt, 2018.06.28.
• M. Vainorius. Išskirtinis klaipėdietis sulaukė šimto metų. AtviraKlaipeda.lt, 2019.01.07.
• J. Valaitis. Okupaciją ir tremtį regėjęs šimtametis prisiminė savo pažadą. „Vakarų ekspresas“, 2019.01.08.
• Minint Gedulo ir vilties dieną։ buvusio karo policininko prisiminimai iš tarnybos 1940-aisiais. Kariuomene.lt, 2020.06.14.

PRO MEMORIA

„Tremtinys“, 2019 Nr. 41