Bendros pastabos:

** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šie du atvejai dažnai susipina, todėl dažnai neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.

BIOGRAFIJA

Vytautas Laugalys. Gimė 1918.11.05 gausioje matininko Kazimiero Laugalio šeimoje. Baigė Tauragės aukštesniąją komercijos mokyklą, po to – Kėdainių technikos ir geodezijos mokyklą. Nuo 1939 – Tauragės Kunigaikštienės Birutės 2-ojo ulonų pulko karys. Karo metais – diversijos Suvalkijoje, partizano dalia, atsakingas radisto darbas. 1945 suimtas ir išvežtas į lagerius. Ten priklausė slaptai lietuvių kalinių organizacijai „Norilsko vyčiai“ ir buvo vienas iš garsaus 1953 metų politinių kalinių sukilimo Norilsko lageryje organizatorių. Po sukilimo numalšinimo išsiųstas į lagerius Kolymoje. Paleistas iš lagerio gyveno tremtyje Magadane, ten vedė buvusią politinę kalinę Mariją Kinertaitę.
    1956 su žmona sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno Ukmergėje. Dirbo Vandens ūkio projektavimo institute, Ukmergės Melioracijos statybos valdyboje.
    Buvo Tėvynės Sąjungos, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys. Buvo Ukmergėje 1989–1994 leisto laikraščio „Aistuva“ iniciatorius, 1994 – jo redaktorius.
    Mirė Ukmergėje 1994.06.06, palaidotas Ukmergės Dukstynos kapinėse.
    Šaltiniai: 1) V. ir E. Laugaliai. Kova už laisvę nebaigta. Vilnius, 2002. 2) Vikipedija.

NUOTRAUKOS