| Jana | |
|---|---|
 Šiaurės rytų upių baseinai (Janos – violetinis) | |
| Šalys: | Rusija (Jakutija) |
| Ilgis: | 872 km |
| Vid. debitas: | 925 m³/s |
| Baseino plotas: | 238 000 km² |
| Žiotys: | Laptevų jūra |
 Vikitekoje:
|
Ieškoti failų |
Jana (rus. Яна, jak. Дьааҥы) – upė šiaurės Jakutijoje. Prasideda susiliejus Sartango ir Dulgalacho upėms, ištekančioms iš Verchojansko kalnyno. Teka plačiu slėniu; kertant Kularo kalnagūbrį slėnis susipaudžia, o vaga tampa slenkstėta. Toliau teka pelkėta Janos-Indigirkos žemuma ir įteka į Laptevų jūros Janos įlanką; sudaro 10 200 km² ploto deltą.
Svarbiausieji intakai:
- kairieji - Bytantajus, Baky;
- dešinieji - Adyčia, Oldžo, Abyrabytas.
Baseine yra apie 40 tūkst. ežerų. Maitinasi daugiausiai lietaus ir sniego tirpsmo vandeniu. Gegužės – rugpjūčio mėnesiais nunešama 90% metinio vandens kiekio. Vidutinis debitas ties Verchojansku – 150 m³/s, ties žiotimis – 1000 m³/s. Užšąla spalio – gegužės (žemupyje – birželio) mėnesiais. Laivuojama. Žvejyba. Svarbiausios prieplaukos – Verchojanskas, Batagajus, Ust-Kuiga, Nižnejanskas.
Janos baseino teritorija buvo perduota „Dalstrojaus“ valdymui 1941 m. Iš pradžių čia buvo įkurti Sevvostlago lageriniai punktai, vėliau – Janlagas.
Kita Jana
Dar viena Janos upė – 190 km ilgio su 8660 km² ploto baseinu – yra Magadano srities Olos rajone. Ji įteka į Ochotsko jūrą ties Tauisko ir Janos gyvenvietėmis, 80 km į vakarus nuo Magadano.