|
|
| 1 eilutė: |
1 eilutė: |
| − | '''Berlag''' ({{ru|Берлаг, <u>Бер</u>еговой исправительно-трудовой <u>лаг</u>ерь}}) – 1948–1954 m. Rusijos „[[Dalstroj]]aus“ lagerių sistemoje veikęs ypatingasis SSRS Vidaus reikalų ministerijos lageris Nr. 5, buvęs ypatingųjų [[wikipedia:lt:Koncentracijos stovykla#Rusija|SSRS lagerių]], skirtų politiniams kaliniams laikyti, sistemos dalimi.
| + | #REDIRECT [[Berlag]] |
| − | | |
| − | Literinis žymėjimas: ЖО.
| |
| − | | |
| − | Valdybos vieta: [[Magadanas]], Rusija.
| |
| − | | |
| − | Įsteigtas 1948 m. vasario 28 d., uždarytas 1954 m. birželio 25 d.
| |
| − | | |
| − | Kalinių skaičius: iki 32 000.
| |
| − | | |
| − | Lageriniai punktai (nepilnas sąrašas):
| |
| − | <ref>Žinynas [http://www.memo.ru/history/NKVD/GULAG/index.htm ''Sistema ispravitelno-trudovych lagerej v SSSR 1923-1960'']. Maskva: Zvenja, 1998. ''(Система исправительно-трудовых лагерей в СССР 1923—1960: Справочник / Общество «Мемориал». Гос. архив РФ. Сост. М. Б. Смирнов. Под ред. Н. Г. Охотина, А. Б. Рогинского. Москва: Звенья, 1998)''. ISBN 5-7870-0022-6.</ref>
| |
| − | <ref>''Столица'' (Maskva), 1991 m. Nr. 16.</ref>
| |
| − | * „Aleskitovyj“ (Indigirkos KPV)<ref>KPV - kalnų pramonės valdyba („[[Dalstroj]]aus“ valdymo vienetas)</ref>
| |
| − | * „ARES“ (Vakarų KPV Arkagalos anglies kombinato Šachtų valdyba Nr. 2)
| |
| − | * „Arkagala“ (Vakarų KPV Arkagalos anglies kombinato Šachtų valdyba Nr. 1)
| |
| − | * „Butugyčiag“
| |
| − | * Centrinis tranzitinis lageris Nr. 18 Magadane (moterų)
| |
| − | * Centrinis tranzitinis lageris Nr. 19 Magadane (vyrų)<ref name="lerner">Иосиф Лернер. [http://www.sakharov-center.ru/asfcd/auth/?t=book&num=1433 Прощай, Россия! : Мемуары «американского шпиона»] / пер. с англ. И. Дашинского. Kfar Habad (Israel):Yad HaChamisha Press, 2006, 307 p.</ref> ''(„Ketvirtasis kilometras“)''
| |
| − | * „Chenikandža“ (moterų lageris)
| |
| − | * „Cholodnyj“ (Utinkos rūdynas)
| |
| − | * „Čelbanja“ (Vakarų KPV)
| |
| − | * „D-2“ („Energostroj“ valdyba)
| |
| − | * „Dalstrojaus“ I valdybos objektų statyba (keletas lag. punktų)
| |
| − | * „Dneprovskij“ (Šiaurės vakarų KPV)
| |
| − | * „Elgen-Ugol“
| |
| − | * „Galimyj“ (Omsukčiano rūdynas)
| |
| − | * „Imeni Belova“
| |
| − | * „Imeni Čiapajeva“ (Šiaurės vakarų KPV)
| |
| − | * „Imeni Gorkogo“ (Vakarų KPV)
| |
| − | * „Imeni Lazo“ (Šiaurės vakarų KPV)
| |
| − | * „Imeni Matrosova“ (Tenkos KPV, 1949]]-1950 m. „Imeni Berija“)
| |
| − | * Janos KPV lageriniai punktai (keletas)
| |
| − | * „Kadykčian“ (Vakarų KPV Arkagalos anglies kombinato Šachtų valdyba Nr. 3)
| |
| − | * „Kanjon“ (Aukštut. Seimčiano kobalto kombinatas)
| |
| − | * „Kolymsnab“ tresto lageris
| |
| − | * „Kvarcevyj“ (Utinkos rūdynas)
| |
| − | * „Miaundža“ („Miaundžlag“)
| |
| − | * Omsukčiano rūdos sodrinimo fabrikas
| |
| − | * Orotukano kalnų pramonės ir sodrinimo įrangos remonto gamykla
| |
| − | * „Petrovič“ (Utinkos rūdyno skyrius)
| |
| − | * „Piostraja Dresva“ („Berlago“ valdybos lageris)
| |
| − | * „Promžilstroj“ statybų lageris
| |
| − | * „Spokojnyj“ (Šiaurės KPV)
| |
| − | * Tenkos KPV kombinatas Nr. 1
| |
| − | * Tenkos KPV kombinatas Nr. 2
| |
| − | * Tenkos KPV rūdynas Nr. 2
| |
| − | * Utinkos aukso rūdos kombinatas
| |
| − | | |
| − | ==Istorija==
| |
| − | | |
| − | Berlago įkūrimo pagrindu tapo [[wikipedia:lt:TSRS_Ministrų_Taryba|SSRS Ministrų tarybos]] 1948 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 416–159 „Dėl VRM griežto režimo lagerių organizavimo ypač pavojingų valstybinių nusikaltėlių laikymui“. „Ypač pavojingi valstybiniai nusikaltėliai“ čia buvo žmonės, kovoję prieš bolševikų režimą – Lietuvos ir kitų Rusijos pavergtų tautų laisvės kovotojai, pačios Rusijos kovotojai prieš [[wikipedia:lt:Bolševikai|bolševizmą]] – buvę emigrantai, antisovietinių organizacijų ([[wikipedia:lt:Menševikai|menševikų]], [[wikipedia:lt:Eserai|eserų]], [[wikipedia:lt:Trockizmas|trockistų]], [[wikipedia:lt:Anarchizmas|anarchistų]], [[wikipedia:lt:Monarchizmas|monarchistų]] ir kt.) nariai, o taip pat bolševikai ir nepartiniai, kuriuos Rusijos valdžia paskelbė esant „liaudies priešais“, „šnipais“, „diversantais“ ir pan. Į šią kategoriją patekdavo taip pat asmenys, turėję arba potencialiai galėję turėti [[wikipedia:lt:Bolševikai|bolševikiniam]] režimui pavojingų ryšių su užsieniu.
| |
| − | | |
| − | Berlagas buvo įsteigtas 1948 m. vasario 28 d. SSRS Vidaus reikalų ministerijos įsakymu Nr. 00219<ref>[http://alexanderyakovlev.org/fond/issues-doc/1009123 Приказ МВД СССР от 28.02.1948 г. № 00219 «Об организации особых лагерей МВД»]</ref>. 1948 m. balandžio 29 d. SSRS Vidaus reikalų ministerijos įsakymu Nr. 00469 nustatyta, kad jis bus pavaldus „[[Dalstroj]]ui“<ref name="Škapov">[http://www.memo.ru/history/nkvd/gulag/r3/r3-34.htm Д. Шкапов. Система исправительно-трудовых лагерей в СССР (memo.ru)]</ref>. Berlagas netapo tuo metu jau egzistavusios „[[Dalstroj]]aus“ lagerių sistemos „[[Sevvostlag]]“ dalimi; savo gyvavimo pradžioje jis buvo operatyviai pavaldus [[Gulagas|Gulagui]] ir „[[Dalstroj]]ui“, o 1949 m. rugsėjo mėn. buvo visiškai perduotas „[[Dalstroj]]aus“ lagerių valdybos žinion ir veikė lygiagrečiai [[Sevvostlag]]ui.
| |
| − | | |
| − | Įkūrus Berlagą, į jį buvo perkelti visi politiniai kaliniai (t. y. asmenys, represuoti pagal [[wikipedia:lt:RSFSR|Rusijos SFSR]] Baudžiamojo kodekso [[58 straipsnis|58 straipsnį]]) iš [[Sevvostlag]]o, pastarajame paliekant kriminalinius nusikaltėlius. Be to, politinių kalinių į Berlagą buvo atvežta ir iš kitų [[wikipedia:lt:Koncentracijos stovykla#Rusija|SSRS lagerių]] pagal specialias [[Gulagas|Gulago]] paskyras. 1949 m. pradžioje Berlage buvo 15570 kalinių, iš jų 2165 moterų, o 1949 m. pabaigoje – 23906 kalinių, iš jų 4098 moterys.<ref name="Kozlov">[http://www.kolyma.ru/magadan/index.php?newsid=410 А. Г. Козлов. Наречённый Берлаг (kolyma.ru)]</ref> Didžiausias kalinių skaičius – 31500 – buvo 1952 m.<ref name="Škapov"></ref>
| |
| − | | |
| − | Perkelti į Berlagą kaliniai gavo numerius, kurie buvo prisiūti ant kalinio uniformos; pagal juos kaliniai buvo identifikuojami, šaukiami per patikrinimus. Pavardės ir vardai kreipiantis į kalinius Berlage nebebuvo naudojami.
| |
| − | | |
| − | 1948 m. rugpjūčio 26 d. buvo patvirtinta Berlago struktūra. Joje buvo 15 lagerinių padalinių, apjungiančių 20 lagerinių punktų ir Centrinę ligoninę Chetos gyvenvietėje. Iš pradžių Berlago valdyba buvo Piostraja Dresva gyvenvietėje (dab. [[Magadano sritis|Magadano srities]] Omsukčiano raj.), vėliau ji buvo perkelta į [[Magadanas|Magadaną]]. Tuo tarpu lageriniai padaliniai daugiausia buvo sutelkti centrinėje „[[Dalstroj]]aus“ teritorijos dalyje.
| |
| − | | |
| − | Berlago valdybos viršininku buvo pulkininkas P. S. Bondarenko, vėliau – pulkininkas A. F. Vasiljev. Lagerinių padalinių apsaugą vykdė 86-oji konvojinė divizija, vėliau pavadinta SSRS Vidaus reikalų ministerijos [[Gulagas|Gulago]] sukarintos apsaugos 17 skyriumi.
| |
| − | | |
| − | Iškart po SSRS diktatoriaus [[wikipedia:lt:Josifas Stalinas|Josifo Stalino]] mirties, 1953 m. kovo 18 d. išėjo [[wikipedia:lt:TSRS_Ministrų_Taryba|SSRS Ministrų tarybos]] nutarimas Nr. 832-370ss, pagal kurį „[[Dalstroj]]us“ buvo perduotas SSRS Metalurgijos pramonės ministerijos žinion, jo lageriai – SSRS Teisingumo ministerijos [[Gulagas|Gulagui]], o Berlagas – SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vyriausiajai kalėjimų valdybai.<ref>[http://www.kolyma.ru/magadan/index.php?newsid=39 С. Сигачёв. История Дальстроя (kolyma.ru)]</ref>
| |
| − | | |
| − | 1954 m. birželį Berlagas buvo panaikintas, o jo lageriniai padaliniai perduoti 1953 m. rugsėjį įsteigtai [[Sevvostlag#SVITL_ir_USVITL|Šiaurės rytų pataisos darbų lagerių valdybai]] (USVITL, {{ru|УСВИТЛ – Управление Северо-восточных исправительно-трудовых лагерей}}).
| |
| − | | |
| − | ==Papildoma informacija==
| |
| − | [http://www.memo.ru/history/NKVD/GULAG/r3/r3-34.htm Berlagas „Memorialo“ duomenų bazėje]
| |
| − | | |
| − | {{išnašos}}
| |