Bendros pastabos:

* Šis administracinis teritorinis vienetas buvo nurodytas šaltinyje, tačiau iš tikrųjų aprašomuoju metu jis negalėjo būti toks.
** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šie du atvejai dažnai susipina, todėl dažnai neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.

BIOGRAFIJA

Česlovas Kavaliauskas. Vertėjas, teologas, poetas. 1946 baigė Kauno kunigų seminariją, kunigavo Kelmėje, Žasliuose ir kitur. Slapčia teikė religinius patarnavimus partizanams. Už vadovavimą seminarijoje veikusiam Tomo Akviniečio studijų būreliui, antitarybinius pasisakymus ir ryšius su partizanais 1950 suimtas, įkalintas Rusijoje – Norilsko lageryje. 1953 aktyviai dalyvavo Norilsko kalinių sukilime, sukūrė jo himną „Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo“. Po sukilimo numalšinimo kartu su kitais lietuviais išvežtas į Berlago lagerį Kolymoje, kur kalėjo iki 1956 amnestijos. 1956 grįžo į Lietuvą. Kunigavo Viduklėje, Raseiniuose, Dubingiuose, Vievyje, Kazokiškėse, Molėtuose, Joniškyje (Molėtų r.), Jiezne, Žasliuose, Kaišiadoryse. 1966–1967 Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris. Nuo 1994 dėstė Aukštesniosios katechetų mokyklos Kaišiadorių vyskupijos skyriuje, jam vadovavo. Rūpinosi liet. moderniosios teologijos kūrimu, plėtojo mokslo ir tikėjimo sąsajas.

Išleido „Trumpą teologijos žodyną“ (1992), straipsnių rinkinį „Teologija šiandien“ (1995), parašė veikalą „Tarp fizikos ir teologijos“ (1998), paskelbė keliasdešimt straipsnių. Tyrinėjo autentiškus Šv. Rašto tekstus, jų šaltinius, semantiką ir poetiką. Iš senosios graikų k. išvertė Naująjį Testamentą (1972), vertė Senąjį Testamentą. Versdamas siekė lietuviškų atitikmenų, semantinio stilistinio tikslumo, daug dėmesio skyrė poetiškiausioms knygoms, ypač „Giesmių giesmei“. Parašė eilėraščių, rankraščiais paliko jų rinkinius „Mėlynas kryžius“ (1954–55), „Iš meilės lyrikos“ (1958–59), „Rudens etiudai“ (1967) ir kt. Išleido poezijos knygą „Pažadėtoji žemė“ (2000). Poetinėje kūryboje dominuoja filosofinė lyrika, kalbama apie pasaulio vieningumą ir Kūrėjo pėdsakus materialioje tikrovėje. Išvertė E. A. Poe, R. Kiplingo ir kt. poezijos.

2001 apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.

Šaltiniai: 1) Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. IX. V.:2006, 636 p., 2) Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos interneto svetainė.

NUOTRAUKOS

PRO MEMORIA

Česlovo Kavaliausko kapas Vievio bažnyčios šventoriuje, 2024 m. (fot. S. Žilionis)