POLITINIAI KALINIAI IŠ LIETUVOS „DALSTROJ“ LAGERIUOSE

| Pavardė, vardas: | Rupšlaukis, Juozas |
| Gimimo dаtа ir viеtа: | 1925.__.__ ___________ |
| Mirtiеs dаtа ir viеtа: | 1989.__.__ Lietuva (kur?) |
| Palaidоjimо viеta: | |
| Pogr./partiz. slapyvardis: | |
| Gyvenamoji viеta iki suėmimo: | Klaipėda |
| Suėmimo data ir vieta: | 1946.04.19 ___________ |
| Kalinimo vietos: | Klaipėda |
| Represija (nuosprendis): | 1947.02.05 okupac. valdžios karinis tribunolas skyrė 10 m. lagerio ir 5 m. tremties |
| „Dalstrojaus“ lageriai: | Kolyma (Magadano sr.) |
| Kiti lageriai: | Mordovija |
| Paleidimo** data ir vieta: | 1954.01.13 ___________ |
| Grįžimo į Lietuvą data ir gyv. vieta: | 1956.__.__ ___________ |
| Giminės: | tėvas: Juozas |
| Įrašo Nr.: | 4441 |
| Šaltiniai: |
|
Bendros pastabos:
** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šie du atvejai dažnai susipina, todėl dažnai neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.
BIOGRAFIJA
NUOTRAUKOS
Nuotr. Nr. 0248.
Rožė Budzilaitė, Juozas Rupšlaukis, Adelė Vijeikytė.
Tenkos r., laikas nežinomas. Autorius nežinomas.
Nuotr. iš R. Gudačiauskienės albumo
Nuotr. Nr. 0249.
Juozas Rupšlaukis, Stasys Šneideris.
Tenkos r., 1954.02.23. Autorius nežinomas.
Nuotr. iš R. Gudačiauskienės albumo