Bendros pastabos:

* Šis administracinis teritorinis vienetas buvo nurodytas šaltinyje, tačiau iš tikrųjų aprašomuoju metu jis negalėjo būti toks.
** Sąvoką „paleidimas“ žmonės supranta skirtingai. Dauguma, sakydami „paleido“, turi omenyje tai, kad jie išėjo iš lagerio „į laisvę“, t.y. išėjo iš už spygliuotos vielos. Tačiau ta „laisvė“ dažnai būdavo ne tikra laisvė, o tremtis, kuri daugeliui buvusių kalinių buvo privaloma net ir pasibaigus kalėjimo laikui. Todėl kai kurie buvę kaliniai „paleidimu“ laiko tą momentą, kai jiems baigėsi tremties terminas, buvo išduotas piliečio pasas ir leista išvykti iš tremties vietos. Žinyne „Lietuvos gyventojų genocidas“, iš kurio mes paėmėme absoliučią daugumą duomenų apie „paleidimą“, šie du atvejai dažnai susipina, todėl dažnai neįmanoma atskirti, ar kalbama apie paleidimą iš lagerio ar apie paleidimą iš tremties.

BIOGRAFIJA

Stasys Šneideris. Poetas, dramaturgas, prozininkas.
    Pradžios mokyklą baigė Maženiuose (apie 2 km nuo Varšaukos), po to mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1940 baigęs Ukmergės mokytojų seminariją mokytojavo Panevėžio aps. mokyklose. 1945 įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Pajutęs, kad juo domisi saugumas, persikėlė į Kauną ir tęsė studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1946 suimtas, kalėjo Kolymos lageriuose. 1953 paleistas iš lagerio apsigyveno tremtyje Ust-Omčiuge (Magadano sr.). 1961 bandė grįžti į Lietuvą, bet valdžia neleido joje gyventi, todėl grįžo atgal į Ust-Omčiugą. Sušlubavus sveikatai persikėlė į Daugpilį (Latvija). 1978 gavo leidimą gyventi Lietuvoje, 1981 nusipirko namelį Subačiaus geležinkelio stoties gyvenvietėje ir ten apsigyveno.
    Prieškario ir karo metų periodikoje Diemedžio slapyvardžiu paskelbė tradicinės formos lyriškų eilėraščių, apsakymų, romano „Sugrįžo žemė“ fragmentų. Buvo parengęs poezijos rinkinį „Prošvaistė“. Sukūrė pirmosios sovietų okupacijos vaizdais grindžiamą radijo pjesę „Tėvynės meilė“ ir dramą „Savanorio sūnus“. Lageriuose Figaro slapyvardžiu plito nostalgiški Šneiderio eilėraščiai. Kūryboje vyrauja Tėvynės, gamtos, religiniai motyvai. Parašė humoristinių bei satyrinių eilėraščių, apsakymų. Nebaigtoje poemoje „Stelmužės ąžuolas“ – Lietuvos valstybės susidarymo, iškilimo ir jos galybės sunykimo vaizdai. Dalis kūrybos dingusi, likę kūriniai daugiausia tebėra rankraščiais.
    Šaltiniai: 1) http://www.lle.llti.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-recid=42290&-find= 2) https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/stasys-sneideris-diemedis-savuoju-lemties-keliu/%e2%80%a2apie-stasi-sneideri/

NUOTRAUKOS

PRO MEMORIA

Stasio ir Janinos Šneiderių kapas Panevėžio sav. Šilaičių kapinėse, 2019 m.